Nuomonė (M. Zaicevas, TL „Nord-Kapital“ vyr. analitikas): Integracija į ES yra ir privalumas, ir problema: viena valiuta suteikia daug pranašumų šalims su stipria ekonomika, bet blogina silpnų šalių padėtį, kadangi nėra galimybės jos devalvuoti.
Tokiai ekonominei sistemai ES reikėtų sugalvoti tarpusavio pagalbos mechanizmą, kuris leistų išvengti atskirų jos šalių ekonominės griūties.
Komentaras: T. y., nors mums atrodo, kad, pavyzdžiui, Vokietija padeda silpnosioms šalims, bet faktiškai ji skolon grąžina joms tai, ką iš jų uždirbo ir prisiplėšė.
Žinoma, toks egoistinis darinys negalės ilgai egzistuoti, ypač dabar, kai joks individualumas pasaulyje negalės turėti pasisekimo, nes bendras gamtos dėsnis, visų jos dalių, tai pat ir mūsų integralumas, reikalauja būti vykdomas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi – už susijungimą, o kaip?

ES tikrų europiečių nėra!

Politikų ES idėja nebedomina

Knyga „Zohar“, skyrius „Truma“, 443 p.: Bausmių teismas pragare skirtas nuosprendžiui nusidėjėliams paskelbti. Tačiau pragaras – tai ugnis, deganti dieną ir naktį.
Ir panašiai kaip nusidėjėliai kaitinami blogojo prado ugnies sulaužyti Toros žodžius su visa kaitra, sukelta juose blogojo prado, taip juos sudegina pragaro ugnis.
Pragaras – tai egoizmo kaip blogio atskleidimo pakopos, kai žmogus jaučiasi gaunąs ir gėdos ugnis degina jį. Ši ugnis ir verčia mus taisytis. Be to, patirdamas šią Pragaro būseną, žmogus turi viską, išskyrus davimo savybę, ir dėl to kenčia. Aš turiu visas gėrybes, užpildymą savo egoizmui – bet  nenoriu jų. Noriu duoti, nes taip esu artimas Kūrėjui. Aš nenoriu būti gaunantis! Tai ir yra pragaras.

Iš 2011 m. liepos 8 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagunda didelė, bet…

Kas yra pragaras?

Rojus ir pragaras – žmoguje