Prieš patį svarbiausią įvykį mūsų gyvenime

2011-11-23

Klausimas: Sakėte, kad būnant kongrese nereikia kapstytis savyje, reikia įsivaizduoti, kad esame jau susijungę. Tačiau ką daryti, jei mane užvaldo kritinės mintys – kaip nuo jų išsivaduoti?
Atsakymas: Kongresas – tai vienas didžiulis draugų susirinkimas, t. y. nesibaigiantis aplinkos poveikis, pats stipriausias iš visų įmanomų, iš visų kada nors vykusių.
Ir jeigu iš kabalistų straipsnių matome, kad svarbiausia – aplinkos poveikis, tai galime įvertinti tokio didelio susirinkimo svarbą, juk į jį susirenkame fiziškai, o prie mūsų virtualiai prisijungia visas pasaulis, žmonės, kurie kartu su mumis.
Reikia tik tinkamai pasiruošti šiam susibūrimui. Mums liko dar 30 dienų – tai ilgas laiko tarpas. Ir jeigu kiekvienas iš mūsų ir visi kartu tuo metu teisingai ruošimės, tai pasieksime to, kad aplinka labai stipriai veiks kiekvieną žmogų. Tiek, kad blogio įsisąmoninimo jausmas taps toks didelis, kad žmogus ims nekęsti savo gaunančios prigimties ir panorės iš jos išeiti, kas vadinama „išėjimu iš Egipto“.
Jis panorės pasiekti davimą – t. y. pakels savo Malchut į Biną, panorės duoti artimui. Kas tie artimieji – tai ta pati bendroji Binos pakopa, kur visi duodame. Jeigu žmogus to siekia, tai gali laikinai ar netgi nuolatos išeiti į dvasinę realybę, pradėti minimaliai duoti. Tai jau bus jo pirmoji dvasinė patirtis.
Viskas priklauso nuo gražinančios į Šaltinį Šviesos stiprumo, o pastarasis visiškai priklauso nuo to, kaip žmogus nuteiks save aplinkos atžvilgiu: kiek jis vertina šią aplinką ir jos gebėjimus jį veikti. Tegu žmogus atėjęs neniekina ir nekritikuoja kitų, tegu ateina tik su didele viltimi, kad Kūrėjas dabar jam suteikia galimybę išnaudoti aplinką, idant jis pakiltų virš savosios prigimties. Ir tada žmogus iškart pajaus dvasinį pasaulį!
Mūsų užduotis gerai pasiruošti šiam įvykiui – tikėtina, jog pačiam svarbiausiam mūsų gyvenime, nes tai lūžio taškas – iš mūsų tamsios būsenos į būseną, kupiną Šviesos.