Nuomonė (Angela Merkel, Vokietijos kanclerė): Vokietijos vyriausybė įsitikinusi, kad vienu mostu problema neišsispręs. Nėra paprastų ir greitų sprendimų. Išeitis iš krizės yra procesas. Ir jis tęsis ne vienerius metus.
Komentaras: Šis procesas tęsis metų metus todėl, kad įsiklausyti į kitokį sprendimą, pamatyti kitokį požiūrį į pasaulio keitimą įmanoma tik tiek, kiek suvokiama, kad sprendimų, įmanomų pritaikyti vadovaujantis senuoju požiūriu, nėra.
Pasaulis privalo suprasti, kad naujas požiūris į gyvenimą nebereikalauja beprasmiško nuolatinio augimo, mums reikalinga gamyba, patenkinanti būtiniausius poreikius. Nebereikia beprasmio kaupimo, kiekvienam turi likti laiko auklėjimuisi, kad įsisavintume naują civilizacijos lygmenį – susijungimą į bendrą vienį aukščiau mūsų individualaus egoizmo.
Gamta stumia mus link tokio požiūrio, ir jos spaudimas tik stiprės. Ir iki šiol vystėmės priverstinai, augant egoizmui. Tačiau seniau raidą jautėme kaip pageidaujamą, nes mūsų prigimtis – egoistinė. Dabar gamta verčia pakilti į kitą vystymosi lygmenį, į egoizmo neigimą. Todėl nuolatos atskleidžia mums mūsų egoizmą kaip blogį.
Galime rinktis: eiti pirmyn link egoizmo neigimo ir stiprinti tarpusavio ryšius tik smūgiuojami (smūgiai yra besitęsianti krizė, karai, epidemijos, gamtos katastrofos) arba iš anksto suvokti (kol dar nepajutome egoizmo kaip blogio realiai), kad geriau kilti aukščiau egoizmo, susijungimo, integralios visuomenės link. Tam būtina įvesti integralų visos žmonijos švietimą ir auklėjimą. Tai nėra paprasta, tačiau tik šitaip išvengsime katastrofų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Abėcėlinės naujojo pasaulio tiesos

Prieštaravimo Kūrėjui krizė

Visi – už susijungimą, o kaip?

Iš pirminės būsenos, kur visos sielos buvo kartu (Σ), perėjome į sudužimo pasaulį, o po to nukritome į mūsų pasaulį. Vėliau, išsivysčius egoizmui ir tarpusavyje susijungus visoms jo dalims, pasiekėme posūkio tašką (1995), nuo kurio turime taisyti savo ego, idant grįžtume atgal į pradinę būseną.
Tačiau jeigu pirminė būsena buvo sukurta Šviesos, Kūrėjo, tai galutinę būseną sukuriame patys. Čia slypi didžiulis skirtumas – juk mes tampame kaip Šviesa, kaip Kūrėjas. Tai ir yra kūrimo tikslas.
Gimstame nejausdami savęs, kaip dar niekuo netapęs sėklos lašas gimdoje. Po to praeiname paruošiamąjį periodą, įgyjame gėrio jėgą (+) bei blogio jėgą (-) ir pasitelkę šias jėgas galime vystytis dvasiniame kelyje.
Kiekvienas kariauja savo viduje, ir visi kartu kariaujame visuomenėje, žmonijoje, kol nepamatome tiesos, judėdami vidurine linija. Tada tiek pliusas, tiek minusas sudaro mumyse vieną visumą. Minusas – tai mūsų egoizmo jėgos, o pliusas – tai mumyse esančios Šviesos jėgos. Taip ir judame pirmyn.
Šį sunkų darbą turime daryti tikslingai ir sąmoningai. Iš esmės, tai svarbiausias dalykas, kurį turime daryti. Juk mums reikia grįžti į pirminę būseną, atskleisti ją giliai savyje. Dėl to tampame išmintingesniais, jautresniais, labiau išsivysčiusiais.
Iš šiandieninės, dabartinės būsenos pradedame leistis į savo gelmes: į Asija, Jecira, Brija, Acilut, Adam Kadmon pasaulius ir galiausiai pasiekiame Begalybės pasaulį (∞). Svarbiausias mūsų pasiektas dalykas − savojo blogio įsisąmoninimas.
Juk viską suvokiame savo ego viduje. Nukreipdami jį davimo link, panyrame vis giliau ir atskleidžiame jame aukštesniuosius pasaulius, kol ji visa, visa Begalybės pasaulio Malchut, kurią turėjome pradinės būsenos pakopoje, virsta ketinimu dėl davimo.
Taip išgyvendami antrąją būseną, sudarančią visą mūsų kelią, pasiekiame trečiąją.
Kaip rašo Baal Sulamas, kabalistinė metodika leidžia mums atskleisti savyje blogį – egoizmą. Taisydami jį, prasiskverbiame vis giliau ir tenai, jame, atskleidžiame visus pasaulius, visą dvasinę realybę. Juk be gaunančiojo norą Kūrėjas nieko kito nesukūrė.
Šiandien jaučiamės esą vargingoje, tamsioje, ribotoje realybėje. Tik ją ir tegalime suvokti būdami priešingi Šviesai. Mes it sėklos lašas, neturintis nė menkiausio supratimo apie tai, kas iš jo išaugs.
Tačiau žadindami Šviesą, kad ji mus vystytų ir keistų mūsų gaunantį norą į davimą, pažįstame ją, pažįstame Kūrėją pagal savybių panašumo dėsnį, kol mūsų noras ir Šviesa taps panašūs vienas į kitą.

Iš 2011 m. rugpjūčio 6 d. trečiosios kongreso Vokietijoje pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – patikimas vedlys

Nebijok blogio atsiskleidimo

Šešėlių teatras

Pranešimas: Prasidėjo sisteminė finansinė eurozonos krizė. Italija, trečia pagal dydį ekonomika Europoje, be užsienio pagalbos jau nebesuvaldo savo valstybės biudžeto deficito.
Iki jos trys šalys – Graikija, Airija ir Portugalija – kreipėsi dėl skubių kreditų į ES ir TVF, bet stabilizuoti Italijos ES nepajėgia. Be to, ES neturi ir tam būtinų instrumentų.
Šiomis aplinkybėmis krizė tampa nekontroliuojama, greitai apima skirtingas ekonomikos, gamybos, politines ir socialines sritis, grasinasi išplisti viso pasaulio ekonomikoje. ES vyksta irimo procesas,  kuriamos naujos ES koncepcijos.
Komentaras: Kitaip sakant, jei ES gali kažką padaryti, tai tik dabar. Tačiau niekas nemato, kad krizės priežastis – žmonijos evoliucija. Niekas nenori pripažinti žmonijos integralumo fakto ir veikti atsižvelgiant į jį, t. y. vesti visą tarpusavio ryšių sistemą į naują tikrovę – vieningą integralų tarpusavio laidavimo pasaulį.
Vadinasi, šią neišvengiamų pokyčių būklę teks pasiekti kančių keliu, jei nepasirinksime sąmoningų ir nuoseklių savanoriškų pokyčių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujam pasauliui reikalingas naujas žmogus

Ties bedugne

Euras neturi galimybių išlikti

Klausimas: Pamokoje sakėte, kad dabar visiems mokiniams svarbiausia auginti gimusį tarp jų bendrą pojūtį (bendrą norą įgyti davimo savybę), kuris jau egzistuoja nepriklausomai nuo jų, pats savaime, kaip naujagimis, atsiskyręs nuo motinos. Kokie turi būti tolimesni mūsų veiksmai?
Atsakymas: Tik siekime auginti naujai gimusį norą, pasinaudodami mumyse kylančiu egoizmu, prijungdami jį prie mūsų bendro ryšio ir tuo šį ryšį stiprindami, kaip sportininkas stiprėja, įveikdamas sporto įrenginių priešinimąsi.
Klausimas: Susijungti turi vyriškoji pasaulinės grupės dalis, o kaip prie to prisideda moteriškoji?
Atsakymas: Moteriškoji dalis a) palaiko vyrus, skatina, stiprina, padrąsina juos, b) intensyviau platina tarpusavio laidavimo – integralaus visos žmonijos ryšio – idėjas 99 procentams.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės taško gimimas

Be moterų pagalbos nepasiseks

Egoizmas – patikimas vedlys

Ataskaita (Klimato institutas ir Smegenų ir proto tyrimų institutas, Australija): Psichinių susirgimų daugėjimas yra susijęs su klimato pokyčiais. Socialinio vieningumo praradimas ekstremalių gamtos reiškinių, susijusių su klimato kaita, akivaizdoje gali sukelti nerimo, depresijos, potrauminio streso augimą ir piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Klimato kaita (ypač sausros, ciklonai) didina depresijos, nerimo, potrauminio streso ir priklausomybės narkotikams rodiklius. Kas penktas žmogus kenčia nuo streso, nevilties, emocinių traumų. Gamtinės katastrofos inicijuoja vaikų nerimo rodiklių augimą. Pasibaigus ciklonui, kas dešimtas pradinės mokyklos mokinys jautė potrauminio streso sutrikimo simptomus.
Kaip pažymi profesorius Janas Chikis (Smegenų ir psichinės veiklos institutas), vien sausra turėjo įtakos savižudybių padidėjimui iki 8 procentų. Be to, remiantis oficialiomis prognozėmis, sausros ir ciklonai bus vis dažnesnė grėsmė Žemės gyventojams. Ekstremalūs gamtos reiškiniai ateityje gali tapti svarbiausiu veiksniu, darančiu poveikį psichinei žmonių sveikatai.
Komentaras: Bet būtent žmogus savo elgesiu, nesiekdamas pusiausvyros su gamta, sukelia pasikeitimus gamtoje, jos nepastovumą, kaitą. O tada jau gamta reaguoja į šiuos pasikeitimus ir duoda priešingą neigiamą reakciją. Todėl, kad gamta susideda iš dalių: negyvosios, augalinės, gyvūninės, žmogaus. Žmogus – aukščiausia gamtos dalis ne savo gyvūniniu kūnu, o savo noru ir protu.
Tūkstantmečiais gamta vystė žmonių norus ir protą. Kol norai ir protas vystėsi, gamta nedarė kliūčių. Tačiau praėjusio amžiaus pabaigoje individualus vystymasis baigėsi. Nuo tada žmonių norą ir protą gamta ėmė jungtis į vieną globalų integralų tinklą. Pasaulis tapo globalus ir integraliai susijęs. Tinklas tarp mūsų padarė mus tarpusavyje priklausomais.
Tačiau norai ir protas liko egoistiniai ir tuo jie yra priešingi tinklui, be to, nuolatinio suartėjimo procese sukelia vis didesnę neapykantą ir krizes – ir egoistai nebegali veikti bendrame tinkle. O kadangi žmogaus norai ir protas yra aukštesni, t. y. daugiausiai įtakos turintys ryšių tinkle tarp visų gamtos dalių, tai žmogus daugiausia iš visų ir kenčia – ir nuo visų lygmenų.
Jau visiems laikas padaryti išvadą, juk vis tiek gamta mus palenks! Tai ar ne geriau pakeisti mūsų vidinę prigimtį – egoizmą?

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresija: faktai ir statistika

Depresija šiuolaikiniame gyvenime

Studijos – ne mums?

Mūsų dvasinio kelio ištakos prasideda nuo sudužimo. Egoizmą, susvetimėjimą ir neapykantą tarp mūsų turime laikyti kaip patikimą, paruošiamąją bazę išsitaisymo procese. Kai mokytojas Akiva pamatė dykynę Šventyklos vietoje, jis ėmė juoktis ir džiaugtis. O juk jis buvo išmintingiausias kartos žmogus, didžiausias kabalistas.
„Kaip galite džiaugtis šventumo griovimu? − paklausė jo.  − Juk sunaikinamas davimo siekis, pamintas meilės artimui kaip sau pačiam principas. Ar visų vilčių žlugimas gali būti priežastimi džiaugtis?“
Atsakydamas jis pasakė: „Niekada netikėjau, nežinojau, nejaučiau, kad įstengsime pasiekti visuotinio išsitaisymo. Tačiau dabar, kai sugriauta mūsų dvasinė struktūra, kai meilė, viešpatavusi tarp mūsų, sunaikinta, o tauta apimta nepagrįstos neapykantos, esu tikras, kad iš šio galutinio sudužimo visiškai išsitaisysime, visiškai išsilaisvinsime.“
Todėl visa, kas atsiskleidžia mums kiekvieną gyvenimo akimirką, – tai sudužimas, kurį teks ištaisyti. Kad ir kas su manimi vyktų, nuo esminių klausimų iki smulkmenų, šeimoje, darbe, manyje pačiame, kad ir kokia būtų savijauta, santykiai su artimaisiais ir pažįstamais, su tauta ir pasauliu, su visa tikrove – viskas atsiskleidžia tik dėl išsitaisymo.
Kartas nuo karto prieš mane atsiveria naujas paveikslas, prasiskverbiantis vis giliau į manąjį egoizmą. Šiame paveiksle turiu matyti nuolatinio Šviesos poveikio rezultatą, kuris iš esmės ir išjudina manyje vis gilesnius sluoksnius.
Pasaulį suvokiame savo egoizme ir todėl turime jį ištaisyti. Kokia ištaisymo esmė? Esmė ta, kad nešame žmonėms vienybę. Ypač dabar, kai visas pasaulis pradeda suvokti esamos situacijos blogį, mes padedame jam pajausti ir suprasti, kad „blogis“ − tai mūsų blogasis pradas.
Mūsų egoizmas – viso blogio priežastis. Tai matyti iš to, kas vyksta: negalime įvesti tvarkos, žmonės griauna pasaulį, žudo save, nutraukia tarpusavio ryšius, naikina gamtą… Su tuo slypinčiu mumyse blogiu negalime siekti gėrio, negalime kurti gero gyvenimo.
Diena iš dienos vis aštriau jaučiame krizę – kitaip tariant, pastebime, kad mūsų egoizmas griauna viską ir neleidžia mums sutvarkyti, subalansuoti, pagerinti mūsų gyvenimo. Bet, iš kitos pusės, turime suprasti, kad jis teisingai veda mus į priekį ir leidžia pasirinkti teisingą kelią į išsitaisymą, į gėrį. Lygiai taip pat atsiradusi liga parodo, kaip teisingai ją gydyti.
Tai suprasdami, turime būti dėkingi savo egoizmui ir mylėti jį už tai, kad jis parodo mums vietą, kurią reikia ištaisyti. Pasakyta, kad Faraonas priartino „Israelio sūnus“ prie Kūrėjo. Juk jis pradėjo juos spausti ir dėl to šie turėjo bėgti iš „Egipto“. Kitaip, jie būtų ten pasilikę.
Todėl pasakyta: „Eime pas Faraoną, nes Aš apsunkinau jo širdį.“ Čia slypi dvi priešingybės ir negalima apie tai pamiršti. Bet kokį blogį, kuris atsiskleidžia priešais tave, reikia stengtis ištaisyti, o ne sunaikinti.

Iš 2011 m. rugpjūčio 6 d. trečiosios kongreso Vokietijoje pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudužimas būtinas

Blogai yra nežinoti apie savo ligą

Į blogį – pro mikroskopą

Video klipas rusų k.

https://www.youtube.com/watch?v=cs4_qsORPPU&feature=player_embedded

Klausimas: Kaip žmonėms paaiškinti vienybės naudą? Ką tai duos?
Atsakymas: Per susivienijimą tu pasieksi pusiausvyrą su Gamta – tuomet tau nieko nestigs.
Mūsų problema ta, kad bet koks darbas reikalauja pastangų, energijos. Bet jeigu esi pusiausvyroje su Gamta, sutinki su ja – tai beveik nededi pastangų. Veiki kaip amžinas variklis, praktiškai be kuro, be pastangų, be pasipriešinimo.
Šiandien visus tavo veiksmus lemia tai, jog esi priešingas Gamtai. Įsivaizduok priešingą situaciją: kad ir kur nueitum – visi iškart pasiruošę visaip kaip tau padėti, o tu – jiems. Viskas tampa nepamatuojamai lengviau, tu eikvoji nepamatuojamai mažiau energijos, medžiagos ir laiko, turi gerokai mažiau problemų. Ir šitaip visur.
Pusiausvyra panaikina pasipriešinimą: užmezgi tokį ryšį, kuris užtikrina laisvą judėjimą nuo vieno prie kito. Tai taikytina bet kokiai gamybai ir viskam, ką imi iš gamtos. Visur atsiranda gausa – juk kiekviename elemente mums atsiveria vidinė šviesa, papildoma energija.
Kitados žvalgai, pasiųsti į Izraelio žemę po keturiasdešimties klajonių po dykumą metų, pasakojo apie didžiulius vaisius. Jie turėjo omenyje būtent tai. Taip, tai sunku, bet kitos išeities nėra. Norint užtikrinti gerovę visai visuomenei, reikia panaikinti, anuliuoti mūsų priešingumą Gamtai.

Iš 2011 m. rugpjūčio 12 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pusiausvyros ekonomika

Apribojimas iki taško

Pažinti gyvenimo paslaptį

Nuomonė: Kaip rodo istorija, vienintelis kapitalistinės sistemos išlikimo būdas − karas, ir pagal ekspertų vertinimus jis prasideda anksčiau negu vėliau.
Siekdamas apsaugoti Amerikos ir Vakarų pasaulio ekonomiką, pirmasis apie visą apimantį Pasaulinį karą prašneko Obamos vyriausias patarėjas, Nobelio premijos laureatas, ekonomistas Polas Krugmanas: „Ekonomikos požiūriu Antrasis pasaulinis karas buvo sprogimas, finansuojamas valstybių išlaidų deficito, kuris kitaip nebūtų buvęs patvirtintas.
Per karą vyriausybė perėmė sumą, šiandien atitinkančią 30 trilijonų dolerių – šitas kritimas gali būti įveiktas. Tam reikalingas aiškus mąstymas ir politinė valia“.
Prie Krugmano minčių apie karą prisijungė CNBC ekonomikos analitikas M. Faber, perspėdamas apie globalaus persiskirstymo ir karo ryšį.
Kaip arti yra karas galima spręsti pagal Rusijos pasiuntinio į NATO D. Rogozino žodžius: jeigu JAV ir Vakarai planuoja karinę kampaniją prieš Siriją tam, kad nuverstų Asado režimą ir užpultų Iraną, ko nei Maskva, nei Pekinas negali leisti, tai ši kampanija, žinoma, pradėtų Trečiąjį pasaulinį karą.
Komentaras: Taip sako ir kabala − neturėdamas išeities pasaulis ims kariauti. Jeigu parodysime, jog galimas kitas kelias, kurį siūlo gamta – susijungimas tarpusavyje ir su ja, tai žmonija galėtų pasiekti savo galutinę tobulą formą ir be karų.
Anot kabalos, antrasis kelias realus ir mūsų jėgoms jį realizuoti – viskas priklauso tiktai nuo aiškinimo, kokiu būdu veikti, kad pakiltume į kitą mūsų evoliucijos etapą, kur prilygsime integraliai, globaliai gamtai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europai grasina pabaisos

Prieštaravimo Kūrėjui krizė

Penki globalūs pasaulinės ekonomikos sukrėtimai

Video klipas rusų k.