Pateikti Šeštadienis, 3 gruodžio, 2011 dienos įrašai.


Kitaip išmirsim kaip dinozaurai…

Krizė, globalizacija

Nuomonė: (I. Beloborodovas, socialinių mokslų kandidatas, Mokslinių tyrimų instituto demografinių tyrimų direktorius): Gimstamumas mažėja grėsmingais tempais ir jau artimiausią dešimtmetį dauguma šalių patirs kartų neatsinaujinimą.
Ši problema – dorovinė, etinė, susijusi su tradicinių ir šeimos pagrindų visuomenėje praradimu. Demografinė krizė jau prasidėjo. 42 proc. žmonijos nebeatsikuria – to niekad nebuvo, ši padėtis beprecedentė pasaulio istorijoje.
Nė viena valdžia nepasiūlė kompleksinių sprendimų, kaip padidinti gimstamumą užplūdusių vartotojiškų vertybių ir dorovinės degradacijos sąlygomis, kaip užtikrinti šeimos pirmenybę ir stabilumą. Pusę milijardo gyventojų turinčioje Europoje nėra nė vienos šalies, kurioje vyktų demografinis atsinaujinimas.
JTO: artėjant prie 2030 m., gimstamumo lygis gali tapti mažesnis nei kartų atsinaujinimas. Vadinasi, nuo šio momento žmonių populiacija pradeda išmirti. Ar pavyks šį procesą sustabdyti?
Manau, kad pavyks, jei užsibrėšime atitinkamą tikslą. Tačiau kol kas tarptautinių organizacijų darbotvarkėje įrašytas visai kitoks tikslas: kaip sumažinti gyventojų kiekį besivystančiose šalyse. Nedžiuginančios viso pasaulio gyventojų perspektyvos.
Komentaras: Jei neturime aukštesnio tikslo, aukščiau mūsų gyvenimo, tai kam gimdyti vaikus ir tęsti giminę? Seksas – malonus dalykas, o štai vaikų auklėjimas – apsunkinimas, ypač kai nematai perspektyvos nei savyje, nei kitur…
Tik Aukštesniojo pasaulio bei amžino, tobulo egzistavimo atskleidimas, kuris pasiekiamas taisantis pagal kabalos metodiką, sukels kiekvienam norą tęsti išsitaisymą ir savo vaikuose, nors jis ir pats suvokia amžiną egzistavimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Studijos – ne mums?

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Dvasinė šeima

Komentarų nėra

Žmogus, kuris nepasiduoda

Kabala

Kabalos mokslas atsako į klausimą apie gyvenimo prasmę. Iš tikrųjų šis klausimas itin svarbus. Juk ieškodamas į jį atsakymo žmogus pirmiausia tiria patį save: ar teisingai žiūriu į gyvenimą, į visa tai, ką darau?
Turiu norą mėgautis, kuris įpareigoja mane kurti šeimą, gimdyti vaikus, rūpintis jais, savo darbu, savo ateitimi, savo tėvais, artimiausia aplinka, miestu, šalimi ir gal net visu pasauliu. Ir visa tai dėl to, kad mažiau kentėčiau.
Būtent taip kančios, o geriausiu atveju – nauda, kurią galima išgauti pakilus virš jų, daugiau ar mažiau nukreipia mane. O kas jeigu pakilčiau virš viso šito, jeigu nepriklausyčiau nuo kančių ir malonumų? Kas jei būčiau objektyvus, kaip Žmogus iš didžiosios raidės? Galbūt tada atsikratyčiau šių pančių? Juk ne kas kitas, o gyvūniniai instinktai skatina mane kurti šeimą, o socialiniai instinktai – laikytis visuomenės įstatymų. Kuo gi užsiimčiau, jei manęs nestumtų kančios ir malonumai?
Šiandien esu panašus į gyvūną, kurį kiekviename žingsnyje nukreipia, ragina ar pristabdo dvejomis vadžiomis: skausmu ir saldumu. Aš tarsi lėlė, marionetė, trapus mechanizmas, neturintis nė mažiausios galimybės padaryti kažką savarankiškai, negalintis nė milimetro žengti pirmyn savo vystymosi kelyje.
Tad ar galiu perimti šias vadžias? Ir jeigu ne – ar bent galiu išanalizuoti situaciją, suprasti, kodėl ir dėl ko kažkas vyksta? Ar apskritai verta stiebtis aukštyn? Galbūt verčiau užsimerkti ir nugrimzti į religines ir kitas praktikas? Tikėtina, kad atsijungdamas nuo esmės susigrąžinsiu ramybę iki gyvenimo pabaigos?
Būtent čia ir atskleidžia save Žmogus, kuris nenusileidžia ir neatsisako to, kas svarbiausia. Jis vis dėlto ieško nepriklausomybės, nepaisydamas malonumų, kančių, gėdos, išdidumo ir kitų dalykų, kurie gyvenime jį valdo ir verčia judėti. „Kas bus − tas, bet turiu rasti esmę“ – būtent čia ir jaučiuosi esąs žmogus. Kitaip nieko nebus“. Kadaise tokių žmonių Abraomas ieškojo senajame Babilone – ir rado keletą tūkstančių.
Kaip tik šis kriterijus ir padeda žmonijai apibrėžti, iki kokio lygmens driekiasi jo gyvūninė dalis ir nuo kur ji jau pasiruošusi tapti Žmogumi.
Ar galime pagreitinti žmogaus vystymąsi skleisdami šias žinias, ugdydami žmogų, kad šis greičiau užduotų esminius klausimus? Iš principo čia ir yra mūsų laikų „socialinis“ darbas.

Iš 2011 m. lapkričio 24 d. pamokos pagal straipsnį „Religijos esmė ir jos tikslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Daugiasluoksnis filtras prieš įeinant

Mintys apie laisvę – melas ant melo

Gyventi bėgant nuo prasmės

Komentarų nėra

Gyvenimas privers

Filmai, klipai

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra