Nuomonė (M. Soareš, buvęs Portugalijos prezidentas): ES dabar išgyvena sunkiausią krizę. Rinkos visiškai išmuštos iš vėžių, ir valdo jas „pabaisos“. Niekas nežino, iš kur jos atsirado ir ko siekia. Jos nori pinigų, nori susilpninti eurą, sugriauti ekonomikas tokių šalių, kaip Graikija, Airija, Portugalija ir kitos.
Ypač pavojinga tai, kad Europai trūksta vieningumo. Jei šalys, kurios turi pinigų, mano, kad gali įsakinėti likusiai Europai ir pertvarkyti ją pagal vokišką tvarką – jos skaudžiai klysta.
Jeigu padėtis vystysis ta pačia kryptimi, žmonės pradės veikti – liaudis sukils. Rizikuojame tapti liudininkais didelių liaudies sukilimų Europoje. Europa – tai erdvė dialogui, socialinei gerovei ir abipusei pagarbai.
Komentaras: Tik suvokimas to, kad atsidūrėme naujame integraliame pasaulyje, kuriame esame visiškai tarpusavyje susiję ir todėl privalome atsižvelgti į visus, kaip į vieną visumą, kaip į vieną šeimą – tai išgelbės. Baal Sulamas XX amžiaus 20 metais rašė, kad visas pasaulis – viena šeima, jei į tai neatsižvelgsime, tai per 10–15 metų priartėsime prie pasaulinio karo – taip ir atsitiko.
Šiandien situacija visiškai atsikartoja. Tik pagreitėjo laikas, ir pasaulinis karas gali įsiplieksti per kelis mėnesius. Išvengti jo galima tik pakeitus pasaulio tendencijas – pradėjus judėti tarpusavio ryšio link, suvokiant būtinybę pakilti aukščiau protekcionizmo, ir galvoti, kaip galvoja šeimoje – apie visus – ir spręsti klausimus nuo pačių opiausių iki paprasčiausių. Kaip šeimoje – iš pradžių galvoja apie vaikus, apie  ligonius, o paskui jau apie tuos, kas kol kas gali su savo problemomis palaukti.
Kai tik pakeisime savo požiūrį, iš karto pajusime kitokį gamtos požiūrį į mus, nes tapsime panašūs (homeostazėje, pusiausvyroje, harmonijoje) į ją, – visi mūsų veiksmai ta kryptimi atneš gėrį! Mokykitės iš gamtos!

Daugiau šia tema skaitykite:

Vokietija: ES gelbėjimo projektas

ES išsigelbėjimas – vienybėje su visu pasauliu

Bendros rinkos kaina

Klausimas: Kaip išmokti neapkęsti savo blogio dar labiau nei dabar?
Atsakymas: Mes niekada neįstengsime nekęsti savo blogio ar pamilti gėrį. Tokį požiūrį mumyse gali sukurti tik grąžinanti į Šaltinį Šviesa – būtent taip ji ir veikia.
Mums tereikia neapkęsti blogio, o visa kita sukursime virš šios neapykantos. Ir jeigu tai bus tikra, gauta iš Šviesos neapykanta blogiui, tai teisingai į ją žiūrėsiu ir čia pat pasitelkęs ją sukursiu savo požiūrį į Šviesą, į gėrį.
Aš nesėdėsiu ir nesigraušiu, kodėl esu toks blogas. To visai nereikia, juk tokiu atveju tiesiog esu savo ego viduje. Tai neteisingas požiūris, kaip naudoti atskleistą blogį – lyg vagis, besigraužiantis dėl to, kad pavogė – juk dabar jį pagavo ir jis kenčia.
Teisingo vystymosi (mokantis, dirbant grupėje, platinant) požymis – jeigu į atskleistą blogį žiūriu su džiaugsmu, nes tai suteikia man galimybę eiti pirmyn. Pasakojama, kad kabalistas Akiva juokėsi matydamas, kaip griūna Šventykla, nes tai laikė artėjančio galutinio ištaisymo ženklu.
Juk tereikia atskleisti blogį − nieko daugiau. Jeigu blogis atsiskleidžia dėl teisingo paruošimo ir yra teisingai naudojamas, tai mes nedelsdami pasiekiame gėrį.
Visas gėris kuriamas atskleidžiant blogį. Todėl, jeigu žmogus atskleidžia blogį ne kaip pagautas vagis, kuriam nepavyko pavogti savo egoizmui, o draugų ir Kūrėjo atžvilgiu, tai atskleidęs šį blogį iš karto pajaučia priešpriešą – Tą, kuris atskleidė šį blogį, pajaučia grąžinančią į šaltinį Šviesą. Ir jis tuoj pat prilimpa prie Šviesos ir ant šio atskleisto blogio kaip ant pagrindo kuria priesaką, kitaip tariant, nuo padarinio pereina prie priežasties.

Iš 2011 m. rugpjūčio 10 d. pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Prisikasti iki tikrojo egoizmo

Visas pasaulis – po vienu skėčiu

Nebijok blogio atsiskleidimo

Video klipas rusų k.