Euras neturi galimybių išlikti

2011-12-15

Nuomonė (E. Vasylčiuk, Ekonominių tyrimų institutas prie Miuncheno universiteto): Euro kaip bendros valiutos pozicijos buvo pakirstos dar per 2008–2009 m. krizę, kai jis galėjo išlikti tik poroje su Amerikos doleriu. Dabar tokios apsaugos nėra: iš vsuotinių skolų doleriui naudingiau kapstytis vienam.
Tiesą sakant, euro niekas nė neklausia. Investuotojai paprasčiausiai bėga prie JAV iždo obligacijų, Anglijos ir Vokietijos vertybinių popierių, aukso. Priežastis paprasta: per likusius 2011m. Europos centriniam bankui reikės padengti 260 mlrd. eurų italų ir ispanų skolos. Tokių pinigų pasaulyje esamu momentu nėra: visi, įskaitant JAV, susirūpinę savų balansų gelbėjimu.
Jeigu pasaulinė ekonomika paklius į antrą krizės bangą, bendrai Europos valiutai išlikti nebus galimybių. Nacionalinės skolos, iš esmės, nacionaliniai pinigai – turi skirtingą kainą. Klausimas tik toks, kuri iš šalių pirmoji nuspręs paskelbti apie nuosavos nacionalinės valiutos reinkarnaciją. Išvengti nemokumo ar bankų krizės Europa praktiškai jau nebeturi šansų.
Komentaras: Sujungusi save įsipareigojimais, bet neapgalvojusi savo susijungimo ideologinės platformos, ES nuo pat pradžių pasmerkė save greitai mirčiai viso pasaulio akyse. Išsigelbėjimas įmanomas, bet su sąlyga, kad nepaisant istorinių ir kultūrinių skirtumų bus greitai pasukta prie integralaus europiečių auklėjimo. Bet kas išgirs šį silpną balsą toje dykumoje!

Daugiau šia tema skaitykite:

Europai grasina pabaisos

Vokietija: ES gelbėjimo projektas

Ar Europa linki sau mirties?

Komentarų nėra

Žmonijos vystymasis – tai ryšių plėtra

2011-12-15

Krizė, globalizacija, Laidavimas

Žmogus negali gyventi atsiskyręs nuo visuomenės. Esame specialiai sukurti taip, kad būtume kartu su kitais žmonėmis – taip lemia bendros sielos sudužimas į daugybę individualių sielų.
Juk tam, kad atskleistume Kūrėją, turime atskleisti ir ištaisyti sutrūkusius tarpusavio ryšius. Tuomet, pažinę Jo veikimą, suprasime ir Jo tobulumą. Todėl esame sukurti taip, kad nė vienas negalime gyventi visiškai izoliuotas – nusiristume iki gyvūninio lygmens. Jeigu išsivystėme iki žmogaus, privalome gyventi kaip žmonės – naudotis kitais ir patys įnešti savo dalį kitiems.
Žmonijos vystymasis vertintinas kaip mūsų tarpusavio ryšių, tarpusavio priklausomybės raida. Iš pradžių buvo tik šeimos, paskui pradėjo formuotis didelės giminių bendruomenės, gentys, vėliau – kaimai, miestai, valstybės. Prieš kelis šimtus metų tarp šalių prasidėjo aktyvi tarptautinė prekyba.
Būtent dėl to išsivysčiusios tautos traukė užkariauti kitų šalių ir ieškoti naujų žemių, jausdamos, kad joms trūksta ryšių. Egoistiniai norai mus nuolat stumia į tarpusavio ryšius ir mainus.
Taip vystėsi ekonomika, kuri yra mūsų vidinio siekio būti susijusiems tarpusavyje atspaudas. Todėl visa ekonomika sukonstruota pagal mūsų egoizmą, pagal norą mėgautis, kuris pajuto, jog privalo išlošti ir uždirbti iš visų kitų, tu – man ir t. t. Vienas užsiėmė žemės ūkiui, kitas – amatu, o susijungimas buvo naudingiausias abiem.
Aišku, neįmanoma sustabdyti evoliucinio vystymosi ir kaip kadaise vienam viską gaminti natūriniame ūkyje. Taip konstravome tarpusavio ryšius, derančius su egoistine prigimtimi, kuri vystėsi tūkstančius metų ir kartų.
Kol mūsų laikais staiga atsiskleidė, jog ryšys jau ne toks paprastas, kaip manėme, vadovaudamiesi savuoju ego! Šiandien skleidžiasi kitos sąsajos – tarpusavio ir visuotinės. Tokias jas atveria gamta.
Mes sukūrėme tokį sąryšį, kokio norėjome, kokį matėme, koks abiem pusėms atrodė geresnis, naudingesnis. Kūrėme laisvu noru, paklusdami savo egoizmo reikalavimui – taip radosi politika, visuomenė, ekonomika, šeima, švietimas – visos gyvybinės sistemos.
Tačiau staiga pradeda vertis kažkoks naujas ryšys – kitoks, priešingas viskam, ką ligi šiolei darėme! Todėl atsiranda problema ir įsiplieskia krizė.