Pateikti Pirmadienis, 19 gruodžio, 2011 dienos įrašai.


Naujam pasauliui reikalingas naujas žmogus

Krizė, globalizacija

Žmonės vis dar tiki, kad sugebės senomis priemonėmis įvesti tvarką visuomenėje, šalyje, pasaulyje. Jiems atrodo, kad vis dar turi būtinų žinių, jėgos, pasaulio santvarkos programą. Kai kurie per savo naivumą nesupranta, kas vyksta su pasauliu.
Mokslininkai, ekonomistai renkasi, tikėdamiesi rasti kokį nors atskirą sprendimą. Jie svarsto, o tuo metu krizė vis gilėja. Kai ji dar labiau materializuosis, jiems paaiškės, kur juos nunešė visos tos derybos, kokiems tikslams juos panaudojo, ir savas bejėgiškumas. Lengva reikalauti – sunku įgyvendinti. Tai gali smarkiai supainioti žmones.
Iš tiesų, viskas priklauso nuo mūsų darbo – nuo mūsų ketinimų ir norų, nuo to, kiek galėsime paaiškinti žmonėms tarpusavio laidavimo principą.
Bėda ta, kad pasaulis kol kas nesupranta, kas vyksta. Nors daugelis svarbių žmonių jau kalba apie tai, kad sprendimo nėra, o tie metodai, kuriuos bandome panaudoti pasaulyje – labai toli nuo tikrosios šiandieninės pasaulio būklės. Lyg bandytume didžiuliu veržliarakčiu pataisyti itin šiuolaikišką, subtilų elektronikos prietaisą. Jie visiškai netinka vienas kitam!
Apie tai jau rašo daugelis ekonomistų, sociologų, politikų – jie geriau jaučia padėtį žmonių visuomenėje. Tuo tarpu akademinis mokslas atsilieka. Tie, kurie dirba betarpiškai įvykių centre: biržoje, bankuose, versle, subtiliau jaučia įvykių dinamiką ir pasikeitimus pasaulyje.
Tačiau mums svarbiausia padėti pasauliui, kaip įmanoma greičiau atskleisti, kad neturime jokių priemonių kažkam pakeisti. Visi pasikeitimai įmanomi, tik keičiant aplinką, t. y. visuomenėje, žiniasklaidoje, žmoguje.
Egzistuojančių sistemų nebepataisysime, jos paseno ir negali būti ištaisytos senu būdu. Pirmiausiai turime pasikeisti patys, o tada pakeisti sistemas, atsižvelgdami į savo pokyčius.
Kai patys tapsime globalūs ir integralūs, pajusime, ką reiškia tarpusavio laidavimas, t. y. priartėsime prie tos formos, kuria turi egzistuoti visuomenė – tik tada galėsime tokią visuomenę sukurti.

Iš 2011 m. rugpjūčio 16 d. pamokos pagal laikraštį „Narod“

Daugiau šia tema skaitykite:

Keičiame save kartu

Abėcėlinės naujojo pasaulio tiesos

Kaip spręsti kylančias problemas?

Komentarų nėra

Sudužimas būtinas

Dvasinis darbas, Kabala

Šiame paveiksle svarbiausia suprasti, kad mūsų visų būsena − viena. Kai mumyse pabunda taškas širdyje, jis stumia mus atskleisti tikrąją realybę, visiškai priklausomą nuo paties žmogaus pastangų ir nuo nieko daugiau.
Visa tikrovė jau nuo pat pradžių yra tobula, nuostabi. Tačiau neatskleisdami blogio, nepatirdami kančių, liūdesio, negalėsime pajausti tikrosios realybės.
Tada žmogus savaime pateisina visus etapus, kuriuos praėjo savo norų vystymosi kelyje. Dabar jis supranta, kad visos kančios, kurias patyrė kiekviena jo sielos dalis, buvo būtinos, kad atskleistų tikrą, nuo pat pradžių tobulą būseną.
Norai atrodo atskirti, sudaužyti, atitolę vieni nuo kitų ir kenčiantys, nes tik tokia forma žmogus gali ištverti šią milžinišką kančią. Tik dėl to, kad ji pasidalino į daugybę dalių, kurias jis jaučia kaip svetimas.
Palaipsniui, veikiant Šviesai, taisančiai žmogaus požiūrį į tas dalis, žmogus atskleidžia, kad tai jo paties dalys, ir šitaip įgyja gebėjimą pateisinti tas kančias, kurias per visą istoriją patyrė pasaulis.
Taip jis sukaupia savyje visas šio didžiulio indo (noro) kančias ir gali jį ištverti. Tai milžiniškas visų laikų ir visų sielų sukauptas skausmas, surinktas į vieną indą su meile sieloms, susijungus su jomis. Ir tada žmogus patiria „liūdinčiojo dėl Jeruzalės“ – bendros sudaužytos Malchut būseną. O ją atskleidęs taip pat randa jos džiaugsmą.
Tampa akivaizdu, kad sudužimas buvo būtinas, kad padėtų mums atskleisti visos šios milžiniškos sielos kančias, būnant priešingiems jos tobulumui.
Todėl žmogus pateisina visus šiuos veiksmus: sudužimą ir visą taisymosi procesą, nes įžvelgia didelį Kūrėjo palankumą ir absoliučią Jo meilę jam.
Jeigu ne sudužimas, žmogus nepajėgtų atlaikyti tokio didelio, tuščio kli/noro – priešingo savo didžiajam davimui! Todėl sudužimas, kurį dabar patiriame – tai puiki galimybė įgyti absoliutų troškimą, absoliučią baimę ir liūdėti dėl Jeruzalės – kad pagaliau pajaustume jos džiaugsmą.

Iš 2011 m. rugpjūčio 9 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonijos vystymasis – tai ryšių plėtra

Blogai yra nežinoti apie savo ligą

Masto problema

Komentarų nėra