Pateikti Ketvirtadienis, 22 gruodžio, 2011 dienos įrašai.


Alkanas maištas: artinantis prie krašto

Krizė, globalizacija

Pranešimas: Masinius protestus galima nuspėti pagal maisto produktų kainas: vieta, kur jos kyla aukščiau tam tikros ribos, dreba nuo socialinio nestabilumo apraiškų (masiniai protestai, pogromai, maištai).
Be to, augančios maisto produktų kainos atveda visuomenę į būseną, kai nedidelis įvykis įžiebia visuomenės pasipiktinimo sprogimą. Mažėjančios maisto produktų kainos sukelia priešingą efektą.
Šiandien Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) maisto prekių indeksas pavojingai aukštas, nors, imant bendrai, jo riba ir yra žemiau. Tačiau jei nepavyktų perlaužti esamos tendencijos, tai jau 2013 m. rugpjūtį maisto produktų kainos pasaulyje pakils aukščiau pavojingos ribos. To pasekmės – nenusakomos!
Komentaras: Pagal kabalą visus įvykius pasaulyje sukelia tik būtinybė privesti žmoniją prie išsitaisymo, kad taptų panaši į gamtą, įgautų pusiauvyrą su visomis likusiomis rūšimis. Dėl to reikia pereiti prie racionalaus vartojimo visuomenės, kai kiekvienas vartoja saikingai – tiek, kiek būtina egzistavimui, ir ne daugiau. Tokiu atveju užteks visiems.
Tačiau pasiekti tokią būseną galima, tik esant „Tarpusavio laidavimo“ sąlygai – kai „vienas už visus ir visi už vieną“. Kaip pasiekti tokio ryšio pasaulyje tarp visų, aiškina kabala. Priešingu atveju, neteisingas maisto produktų paskirstymas sukels pasaulinį karą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė krizė – tai pernelyg didelio vartojimo krizė

Penki globalūs pasaulinės ekonomikos sukrėtimai

Kaip išsigelbėti nuo visuotinės katastrofos

Komentarų nėra

Vienybės taško gimimas

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Kongresas baigėsi. Jame pasiekėme didelės sėkmės, nes patyrėme mums visiškai naują dvasinę būseną. Tai bendro vieningo naujai gimusio noro pojūtis, kuris yra aukščiau mūsų ir laiko mus viršuje. Jei prisijungsime prie jo, tai pakilsime aukščiau mūsų kūno, aukščiau mūsų pasaulio.
Šis noras – kol kas mažytis, mes dar negalime jame pajausti Aukštesniojo pasaulio. Iš jo, tarytum iš sėklos lašo turi išsivystyti parcufas – dvasinis kūnas, mūsų bendra siela.
Baal Sulamas straipsnyje „600 000 sielų“ rašo, kad kūrinijoje sukurta tik viena siela, kuri pasidalijo į 600 000 dalių. Mūsų užduotis – surinkti šias dalis į vieną.
Sujungdami jas aukščiau mūsų egoizmo, nepaisydami jo, pradedame jausti šiame taške erdvės plėtimąsi, o šioje erdvėje – Aukštesnįjį pasaulį.
Šį tašką atskleidėme, tartum radome, pajautėme ir dabar suprantame, kur jis apytiksliai yra, kaip pakilti aukščiau savęs, kaip susisiekti su juo, kaip pradėti jį jausti ir kaip su juo gyventi.
Šis pojūtis nuolat išslys, netgi manysime, kad jis visiškai dingo. Tačiau jis niekur nedings, nes nėra dingimo dvasiniame. Bendromis pastangomis grupėje, net tuo, kad vėl įsijungiame kongreso įrašą, dėl jėgos, sklindančios iš jo, sugebėsime vėl prisijungti prie šio taško.
Mums gimė bendras sąlyčio taškas, esantis ne mumyse, iš kurio pasistengsime išvystyti naują bendrą kli. Tai jau kitas vystymosi etapas.

Iš virtualios 2011 m. gruodžio 11 d. pamokos

Komentarų nėra