Išsaugoti tai, ką pasiekėme

Kongresai, įvykiai, Krizė, globalizacija, Platinimas

Nuo šiol turime stiprinti tai, ką pasiekėme, auginti tą vienybę, kuri gimė tarp mūsų kongrese. Šis taškas turi daugkart padidėti, ir nors pradžioje kelias rodėsi neįveikiamas, nepabaigiamas, iš tikrųjų taip nėra. Dvasiniai etapai daug trumpesni už pirmąjį, paruošiamąjį.
Kai pakylame iš Malchut ir susiliejame su Zeir Anpinu, dvasinė jėga sustiprėja 60 kartų, o kai Zeir Anpinas pakyla į IŠSUT, sukuria 600 kartų didesnį poveikį. Kiekviena nauja pakopa įjungia 10 sfirų ir prideda dar vieną įkrovą, stiprindama mūsų galią didėjančia tvarka: 6 000, 60 000.
Nepamirškime ir to, kad dvasinio pakilimo reikalauja visas pasaulis. Turime perduoti jam išsitaisymo metodiką, visuotinio susivienijimo metodiką. Turime ištaisyti krizę šiame pasaulyje, nes ji plėsis, apimdama visus be išimties, iki paties paskutinio kaimo, mažiausio kampelio. Ji pasireikš kiekvienoje šeimoje ir kiekvienam asmeniškai. Tai įvairialypė krizė, apimanti visas žmogaus veiklos sritis.
Todėl mums visiems teks dirbti auklėtojų, metodikos platintojų vaidmenyje. Kol visas pasaulis neužmegs bendro abipusio ryšio, kol visi netaps tokie kaip mes dabar, krizė nesibaigs. Mes manome, kad tai neįmanoma, tačiau iš tikrųjų pasauliui bus truputį lengviau nei mums. Didesnėje masėje norai  ir mintys  lengviau sklinda vidinėmis tarpusavio ryšio gijomis. Juk bendra siela niekur nedingo – mes atskirti tik savo pojūčiuose. Žmonės labai greitai supras mus, suartės ir susijungs su mumis.
Svarbiausia dabar – sustiprinti jungimosi jausmą, kilusį kongrese. Tai tikrieji dvasiniai vartai. Tarp mūsų yra naujokų, kuriems tiesiog patiko būti su draugais; yra žmonių, kurie jaučia kažką daugiau; yra žmonių, kuriems šis jausmas pasireiškia jau kaip dvasinis atskleidimas, kaip pirmas suvokimas, o ne tik kaip susijungimas, o kai kurie netgi pasistūmėjo dar toliau. Mes atstovaujame visam spektrui, aš esu labai patenkintas šiais slenksčiais bendrame inde, kurie rodo, kad jis gyvena ir vystosi.
Dabar tereikia įsitvirtinti, pamatysite, kad tai sąlyginai lengva. Turime nors truputį saugoti mūsų vienybę, nepaisydami trukdžių. Mes grįžtame namo ir svarbiausia tada – saugoti, saugoti tai, ką pasiekėme.
Aš laikausi draugų, nekreipdamas dėmesio į atstumą, o į pasaulį žvelgiu iš šalies. Tarsi sėdėčiau lėktuve ar traukinyje ir visas pasaulis man – ten, už lango: išorėje viskas praslenka pro šalį, o man svarbu tai, kas vyksta viduje. Ši vidinė ugnis svarbesnė nei kas nors kita, svarbesnė už patį gyvenimą. Aš viską sudėlioju į vietas, suskirstau pagal svarbą, o tada svarbiausia – išsilaikyti viršuje, piramidės viršūnėje, pojūtyje, kurio pasiekiau. Su juo aš pasiruošęs numirti, nes jame slypi amžinybė.

Iš 2011 m. gruodžio 9 d. pamokos pagal straipsnį „600 tūkstančių sielų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės taško gimimas

Laikas atėjo!

Pasaulio labui, Kūrėjui džiaugsmui

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.