Pateikti Ketvirtadienis, sausio 12, 2012 dienos įrašai.


Arbatos puodelis bendram labui

Krizė, globalizacija, Laidavimas

Privalome pakeisti visuomenės nuomonę, suformuoti naują požiūrį, pateikti teisingą atsaką bejėgiškumui ir beviltiškumui, problemoms, pasimetimui ir sumanaus vadovavimo nebuvimui, visiems tiems klausimams, kurie kyla nesuprantant globalaus pasaulio dėsnių.
Tarkime, mudu turime pasirašyti sutartį: aš kažką tau atlieku už tam tikrą mokestį. Tai štai, globaliame pasaulyje turime įvertinti visus veiksnius be išimčių. Taip pat, kaip organizme vieno parametro pakeitimas daro įtaką visiems kitiems. Toks yra integralios, analogiškos sistemos dėsnis: mažiausias pasikeitimas paveikia visas dalis.
Štai ir mudu gyvename tokioje sistemoje. Kaipgi mums priimti abiems pusėms naudingą susitarimą? Juk šis susitarimas, be abejo, paveiks visus. Vadinasi, turime įvertinti visus. Kitaip tariant, bet kuris mūsų bendras veiksmas turi būti nukreiptas į bendrą pakilimą. Jei mūsų sutartis ir apskritai bet kokia iniciatyva nebus apskaičiuota visų naudai, ji nebus vainikuota sėkme.
Mes dar tik atskleidžiame bendrą pasaulinę sistemą, todėl kol kas nepajutome viso situacijos sunkumo. Bet ateityje mūsų laukia itin žiaurios sąlygos: nė puodelio arbatos negalėsime išgerti neatsižvelgdami į bendrą gerovę. Pagal kabalos mokslo terminologiją, toks išskaičiavimas vadinamas „ketinimu suteikti malonumą Kūrėjui“ – kitaip sakant, visoms sieloms kartu.
Kas gi taip gali? Išeitų, jog mums belieka mirti? Ar Gamta, t.y. bendras, nūnai atsiskleidžiantis mūsų tarpusavio ryšio mechanizmas, vis dėlto privers mus išsamiai susipažinti su jo konstrukcija? Tegul per bėdas ir kančias, tačiau mums, be abejo, teks tai padaryti.
Ir tada mudu susitarsime, paisydami mūsų ryšio su visais. Nereikės atsižvelgti į kiekvieną iš septynių milijardų žmonių Žemėje – įvertinsime bendrą visumą paprastai ir puikiai.
Be šito negalėsime egzistuoti – tai akivaizdu. Todėl šiandien geriausieji protai, pagrindiniai pramonės, bankų ir vyriausybių analitikai tampa „impotentais“. Jie anemiški, nemąsto, nejaučia, neturi galios globaliu, integraliu lygmeniu. Dėl to jie negali nei nieko nuspręsti, nei ko nors padaryti – ir mūsų pasaulis vis ritasi, priklausomai nuo to, kaip pereinama nuo senų metodų prie  būtinybės vienytis.
Nepasikeitę patys nieko negalėsime vienas kitam parūpinti, įskaitant pagrindinius poreikius. O juk natūrinio ūkio laikai seniai praėjo, mes neturime naminių gyvulių ir sklypo prie namo. Sunki padėtis… Bet tikėsimės, kad sugebėsime išaiškinti šitai žmonėms dar iki užgriūnant bėdoms.

Iš 2011 m. rugsėjo 17 d. penktosios kongreso Toronte pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasitikėjimo trūkumas

Jau niekam nepavyks pasislėpti savo šiltame pasaulėlyje

Širdies operacijos belaukiant

Komentarų nėra

Marksizmas – ne tai, ką manėme

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Vienas iš laikraščio „Tauta“ straipsnių vadinasi „Marksizmo kritika naujos tikrovės šviesoje“. Nežiūrėkime į marksizmą kaip į studijų nevertą praeities etapą. Faktiškai kalbama apie klaidą, kurią kartojame neįtikėtinai reguliariai.
Viską, kas šiandien vyksta pasaulyje, vienaip ar kitaip galime suskirstyti į „už“ ar „prieš“ Markso teoriją. Visos žmonijos santvarkos (nori ji to ar ne), ir liberalizmas, ir kapitalizmas, ir diktatūra, ir t. t., formuojasi ir rikiuojasi, vienaip ar kitaip siedamosi su šia teorija.
Mažų mažiausiai dalį savo skaičiavimų ir dėsnių Marksas išvedė iš žmonių visuomenės, kurios pagrindas – egoizmas. Nerasdami kitos išeities, ligi šiol vadovaujamės šiais dėsniais. Net kildami dvasiškai, mes kylame virš to paties mus jungiančio tinklo, kurį Marksas norėjo išsamiai aprašyti. Kitas klausimas, kaip jam tai pasisekė.
Savo darbuose Marksas norėjo paaiškinti, kad žmonės iš prigimties tarpusavyje egoistiškai susiję, kiekvienas veikia pagal tai, kaip jį žmonių visuomenėje formuoja išorinės sąlygos ir vidiniai ketinimai. Susumavę matome šios priešpriešos rezultatus. Jie priklauso nuo to, kokio stiprumo yra vidinis impulsas, verčiantis žmogų visą pasaulį naudoti sau, ir kiek pasaulis leidžia jam tai daryti.
Iš esmės, toks viso mūsų gyvenimo leitmotyvas. Žinoma, to pasekmė – nuolatinė kova tarp žmonių, tautų, valstybių. Visą gyvenimą ieškome, kaip išnaudoti artimą, išplėšti, apvogti, nugriebti ką nors sau.
Taigi, ilgus metus Marksas studijavo šią egoistinę žmonių tarpusavio ryšių tikrovę, kurios pasireiškimas, ekvivalentas – pinigai. Jis suprato, kad būtinas ypatingas procesas, kuris leistų žmogui pakilti nuo egoistinio išskaičiavimo prie altruistinio, kai atsižvelgiama į interesus, pasireiškia abipusis laidavimas, meilė ir t. t.
Markso darbuose randame klaidų arba paprasčiausiai jo nesuprantame, tačiau turime įsisąmoninti, kodėl net ir šiandien jo „Kapitalas“ toks populiarus. Šioje knygoje jis vadovaujasi statistiniais savo laikų pramonės duomenimis. Atrodytų, jie mažai siejasi su šių dienų realijomis, tačiau, iš tikrųjų, požiūris lieka toks pat – egoistinis. Todėl visos vėlesnės teorijos tik papildė Markso sukurtą bazę. Niekas negali jo paneigti.
Iš esmės, Marksas norėjo surasti teisingą formulę, teisingą pačios žmonijos sau formuojamą tarpusavio ryšio išraišką. Jis padarė tai, ką galėjo.
Štai ir šiandien mes analizuojame šį mus jungiantį tinklą, tačiau nesivadovaujame pasenusia versija, o kuriame naują, teisingą. Pasauliui teks pereiti prie naujos, integralios ekonomikos, atskleisti jos dėsningumus. Tuo tarpu, senoji ekonomika nustoja veikti. Visi metodai, bent kiek susiję su ankstesne ryšių sistema, nebeveikia.
Taigi, nenuvertinkime marksizmo. Tarybų Rusijoje bandė įgyvendinti visai ne jį, nors tuo pavadinimu dangstėsi. Iš tikrųjų, pati visuomenė nebuvo pasirengusi tokiai pertvarkai, todėl nieko iš tikrojo marksizmo ten nebuvo.
Turime išsivaduoti iš stereotipinio požiūrio į Marksą ir jo teoriją. Ji – originalus bandymas moksliškai aprašyti žmonių tarpusavio ryšius dabarties sąlygomis. Reikia gerai išanalizuoti tai, ką jis parašė ir apie ką nutylėjo. Ligi šiol neprisikasėme iki jo darbų potekstės, nors ji labai svarbi ankstesnei ekonomikai. Iš Markso dar yra ko pasimokyti.

Iš 2011 m. rugsėjo 1d. pamokos pagal laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karlas Marksas ir kabala

Kodėl žlugo marksizmo teorija

Ir vėl Marksas ir komunizmas…

Komentarų nėra