Pateikti Ketvirtadienis, sausio 19, 2012 dienos įrašai.


Vienybė kaip metodas pasaulinei krizei įveikti (2 dalis)

Krizė, globalizacija

Nuomonė: (A.Zinovjevas, filosofas): Tai, kas šiuo metu vyksta su žmonija, turime vertinti iš visos žmonijos susijungimo į vieną visumą pozicijų.
Komentaras: Paprasta ir aišku. Tačiau šiam vienijimuisi reikia mūsų sąmoningo dalyvavimo. Nelengvai, kentėdami pasieksime kitą būseną – dalis mirs, dalis mutuos.
Privalome suvokti turinčius įvykti pokyčius, turime panorėti jų ir veikti išvien. Įsisąmoninti būtinybę tapti vieningu organizmu, sutikti su šiuo Gamtos planu, norėti jį įgyvendinti – t. y. visiškai dalyvauti – ir yra mūsų perėjimo į lygmenį, kur esame viena visuma, ypatingumas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Be pasipriešinimo

Peizažas pro greitojo traukinio langą

Kelias į tarpusavio laidavimą

Komentarų nėra

Egoizmas finišuoja

Egoizmo vystymasis

Klausimas: Ką kabalos mokslas sako apie esamą momentą? Kaip jis padės mums šiame svarbiame pereinamajame etape?
Atsakymas: Mes gyvename ypatingais laikais. Mūsų pasaulis stovi ant slenksčio, nuo kurio kilsime į naują, vidinę, dvasinę – Žmogaus vystymosi mumyse – pakopą. Iki tol, kaip aiškina kabalos mokslas, vystėmės natūraliu būdu, paklusdami savo egoizmo impulsams.
Egoizmas vertė mus transformuoti visuomenę, keisti tvarką šeimoje, vystyti technologijas, perdalyti valstybes ir formacijas, keisti auklėjimą ir kultūrą. Mes visada krypom ten, kur skatino natūralus vidinis šauksmas.
Tačiau šiandien persisotiname. Pasaulis tartum nustoja mus aprūpinti malonumais. Jis daugiau mūsų netenkina ekonomiškai: mes jaučiame tam tikrą kliūtį, kuri trukdo tęsti kelią. Amerikietiškoji teorija apie vartotojišką visuomenę su begaliniu eksporto ir importo augimu, su neribotu technologiniu ir gamybiniu potencialu, išsisėmė. Dar daugiau, perėjome prie mažėjimo tendencijos, kritimo, kuris, pasak ekonomistų, bus ilgas ir nežinia kada pasibaigs.
Pasak kabalos mokslo, dabartiniu supratimu, jis apskritai nepasibaigs. Esamajame vystymosi etape mes realizavome savo egoizmą, o kartu ir supančios gamtos potencialą, sukeldami jai siaubingų sukrėtimų. Rezultatas – mes atsidūrėme ant bedugnės krašto – žmogaus vystymosi, visuomenės ir auklėjimo vystymosi, o kartu ir ekologiniu aspektu.
Šioje situacijoje mums reikia suvokti, kas su mumis įvyko. Ar ketiname ir toliau veikti ta pačia kryptimi? Juk mes tiesiog susinaikinome, akivaizdžiai pasirinkę klaidingus tikslus ir planus. Ar norime dar didinti vartojimą, naikindami aplinką? Ar norime klimpti savo „mechaniniame“ bėgime?
Vietoj savigriovos, kurios vis dar siekia politikai, ekonomistai ir didžioji žmonijos dalis, visiems žmonėms, jų bendruomenėms ir organizacijoms, kurios jau supranta, kas vyksta, reikia kartu ugdyti naują požiūrį į pasaulį ir į gamtą, kad pradėtume kitą kelią.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant amžinybės slenksčio

Lūžio taške – iš praeities į ateitį

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Komentarų nėra