Klausimas: Šiuolaikinis žmogus gyvena vergijoje – griežtuose rėmuose, diktuojančiuose visą jo darbotvarkę. Kas tai? Bėgimas nuo ko nors? Savirealizacija? Pasitenkinimas? Kas slypi už pasiryžimo praleisti po dešimt ir daugiau valandų darbe dėl trupučio laisvalaikio?
Atsakymas: Visuomenė pavertė mus vergais savo noru. Žmogus jaučia, kad bet koks užimtumas užpildo jo gyvenimą. Iš kur daugiau ateis pripildymas? Šiaip ar taip, ką gi daryti su savimi, likus be darbo?
Žmogus, susimąstęs apie pasiekimus, ieško, kur pasireikšti: švietimo srityje, kultūroje, technikoje… Norisi būti ypatingam, norisi tapti kokiu nors specialistu: dailide, mechaniku – kuo nors. Norisi jausti pasitikėjimą, norisi, kad darbas teiktų pasitenkinimą, dirbti geroje įmonėje. Kiekvienas to ieško. Iš esmės, kalbama apie savirealizaciją ir, žinoma, apie uždarbį.
Vis dėlto, mes kalbame apie naują laikotarpį, kai nepriklausomai nuo profesinių pasiekimų žmogui bus garantuotas minimumas, jei jis atitiks nustatytus reikalavimus ir mokysis.
Tačiau negalime garantuoti, kad jis mokysis būtent to, kas įdomu jam – kalbame apie visuotinę privalomąją integraliojo auklėjimo sistemą.
Klausimas: O kuo tada pasireikš žmogaus savitumas?
Atsakymas: Tuo, kiek jis besimokydamas keičiasi.
Klausimas: Bet yra, pavyzdžiui, meninės prigimties žmonių, ir yra technikai gabių…
Atsakymas: Šioje sistemoje ir vieni, ir kiti ras daug sąlyčio taškų. Be to, niekas nedraudžia užsiimti tapyba, šokiais ar dar kuo nors. Apskritai, integraliojo mokymo rėmai suteiks žmonėms daug vystymosi galimybių (tarp jų ir technikos srityje), skirtų suburti žmones į integruotą sistemą. Mums prireiks visko: ar tai bus aukštosios technologijos, ar medija. Viskas veiks šiam tikslui.
Be to, tokiuose kursuose žmonės įgaus kūrybingumo, siekdami pritaikyti mokomąjį dalyką. Tarpusavyje tik apie tai ir kalbėsis.
Klausimas: Kiekvienas užima savo profesinę nišą: vieni dirba automobilių mechanikais, kiti – kirpėjais ir t. t. Ar suras tokia saviraiška vietą naujojoje sistemoje?
Atsakymas: Kiek tai bus įmanoma. Jei nori būti kirpėju, bet visos vietos užimtos, tau teks dirbti kitą darbą – tokį, kokiam visuomenė suteiks galimybę. Ir dabar taip yra, tik už pinigus. O galiausiai neliks piniginės paskatos.
Šiandieną ateinu į Darbo biržą ir pateikiu savo diplomus. Man sako: „Ši specialybė jau niekam nereikalinga. Siunčiame jus persikvalifikuoti. Štai sąrašas – išsirinkite.“ Ir negaliu nesutikti, nes liksiu be nieko.
Taigi, nekonfrontuojame su dabartine padėtimi, o priešingai – iš karto pradedame didinti žmogaus sąmoningumą, plėsti pasaulėžiūrą.

Iš 2011 m. gruodžio 1 d. pokalbio „Naujojo pasaulio pamokos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio žmogus

Atverti žmonijai akis

Kam tinka integralus auklėjimas?