Pateikti kovas, 2012 mėn. įrašai.


Neleisti durims užsiverti

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Vilniaus kongrese mums atsivėrė naujos „durys“. Kaip įkišti koją ir neleisti joms užsiverti?
Atsakymas: Visų pirma reikia bijoti šitai prarasti, drebėti dėl pasiektos būsenos didingumo, kaip tik įmanoma stiprinti mumyse nugulusius įspūdžius.
Mes nepateksime pro šias duris vienu kartu. Reikės mėnesių, kad tai įgyvendintume. Juk mes įžengiame į gimdymo laikotarpį, o gimdymas vyksta įvairiai: kartais jis trunka dvi dienas, o kartais ir porą savaičių. Šiaip ar taip, nesvarbu, kiek laiko mums reikės, kalbama apie procesą, apimantį gimdymo sąrėmius, o ne apie vienkartinį įvykį.
Mes kelyje, ir jei tu nori, kad procesas toliau  nenutrūkstamai rutuliotųsi, tai turi teisingai jį suvokti. Tu tęsi kelią ne dėl to, kad jis malonus ir jaudinantis. Tau nesvarbi pati būsena – svarbiausia, tu žinai, kad ji suteikia Kūrėjui maksimalų malonumą. Reikia perjungti vektorių nuo gavimo į davimą.
Jeigu prijungsi tokį ketinimą, eisi pirmyn. Žinoma, tai iš karto sukels burnoje kartoką skonį – tačiau tai užtikrins tau tobulėjimą. Paskui tu pajausi tikrąjį skonį – bet jau susilietęs su Kūrėju, duodamas. O dabar tu sužadini Šviesą, kad ji tai įgyvendintų.
Bet jeigu tu įkvėptas malonių pojūčių, jeigu džiaugiesi tuo, kad pagaliau patyrei, kaip nuostabu vienytis su draugais, – šis jausmas turi egoizmo prieskonį ir todėl neišliks. Juk tave nori pastūmėti pirmyn ir todėl iš tavęs atims šią būseną. Tu patirsi sukrėtimą, pamirši tą būseną, leisiesi į paieškas ir vėl prieisi prie to, bet jau labiau pasiruošęs persiimti ne jausmu, o ketinimu.

Iš 2012 m. kovo 26 d. pamokos tema „Klausimai apie kongresą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kilti šviesos greičiu

Ilgas kelias į baimę

Baimė gimdo maldą, o meilė – dėkingumą

Komentarų nėra

Kongreso Vilniuje pamokos (1)

Kongresai, įvykiai, Pamokos

1 pamoka

icon for podpress  Video įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Video įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Audio įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Audio įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti

2 pamoka

icon for podpress  Video įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Video įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Audio įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Audio įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti

3  pamoka

icon for podpress  Video įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Video įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Audio įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Audio įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti
Komentarų nėra

Kongreso Vilniuje pamokos (2)

Kongresai, įvykiai, Pamokos

4 pamoka

icon for podpress  Video įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Video įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Audio įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Audio įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti

5 pamoka

icon for podpress  Video įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Video įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Audio įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti
icon for podpress  Audio įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti
Komentarų nėra

Pasaulinę ekonomiką subalansuos krizė

Krizė, globalizacija

Nuomonė: (A. Galčinskis, ekonomistas, buvęs Nacionalinio banko Tarybos vadovas): Išspręsti pasaulinės ekonomikos problemų ekonominės politikos metodais negalima, – šią funkciją perims krizė. Kalbama apie kritinį vartotojiškos visuomenės parametrų perviršį.
Skolų krizė – egzistuojančio perviršio atgarsis.  Išspręsti šią problemą ekonominės politikos instrumentais neįmanoma. Niekas nežino, kaip tai padaryti. Antikrizinės priemonės ankstesniais metais lėmė priešingus rezultatus. Šioje situacijoje chirurginę intervenciją perima krizė.
Vyksta progresuojantis ekonominio ciklo fazių susispaudimas: krizės svyravimai tampa grandininiais, eina tiesiog vienas šalia kito. Artinasi naujas ekonominis štormas. Be to, ekonomistai nesitiki greito problemų sprendimo: kalba eina apie procesus, susijusius su transformacijomis tarp sistemų. Vakarų ekonomika įsitraukia į nulinio augimo sistemą.
Komentaras: Ne tik nulinį, o neigiamą augimą stebėsime pasaulio ekonomikoje – ypatingai tose srityse, kurios nėra būtinos egzistavimui. Mums atrodo, kad šios pramonės ir prekybos sritys mažta, kadangi žmonės neturi lėšų jų įsigyti, tačiau yra kitaip!
Reikalas tas, kad jos nyksta, nes neatitinka naujos žmonijos – panašumo į gamtą – formos, kai gauname iš gamtos tai, kas būtina gyvybei išlaikyti, o visus kitus troškimus patenkina bendrumo ir meilės jausmas – prisipildymas amžinybe aukščiau gyvūninio kūno.

Daugiau šia tema skaitykite:

Džiugios gimimo kančios

Nauja krizė jau prasidėjo

Krizė tęsis ilgus metus

Komentarų nėra

Nesigėdyk savęs

Integralus auklėjimas

Klausimas: Šiuolaikinis žmogus turi didžiulę įvairiausių apribojimų patirtį: jam trukdė išreikšti savo jausmus, užgniauždavo juos ir t. t. Todėl jo įprastinė reakcija į pasiūlymą kažko naujo būdavo neigiama. Iš pradžių žmoguje visuomet vyksta kova tarp kažko naujo ir jo baimės. Kaip sudominti žmogų, nežiūrint į jo baimę ir pasipriešinimą?
Atsakymas: Pasakoti apie žmogų, jo fiziologiją, psichologiją, sociologiją, tarpusavio santykius šeimoje ir t. t. turime objektyviai, netaikydami konkrečiam asmeniui. Vėliau palaipsniui įjunkime pavyzdžius: štai vyras, moteris, vaikai, štai žmogus kaip toks, jis štai taip reaguoja į save, mato štai tokius vaizdinius, štai taip suvokia ir taip toliau. Kitaip tariant, pradedame kalbėti apie abstraktų objektą ir palaipsniui jį priartiname. Tokiu pavidalu pristatydami, manau, nesusidursime su problema.
Reikalas tas, kad šiuolaikinis žmogus to visai nežino. Mes slepiame savo prigimtį, mums gėda prieš mus pačius, gėda prieš kitus, mes bijome parodyti savo silpnumą, kadangi manome, kad tuo gali pasinaudoti kiti. Turiu rodyti, kad aš kaip siena stoviu nepajudinamose pozicijose, nors jų apskritai neturiu.
Kada pamažu atskleidžiame, kas gi yra tas žmogus, visuomenė, gamta globaliu, bendru pavidalu, tai palaipsniui priprantame prie to, kad mes tokie, kokie sukurti – tai ne aš, ir viskas manyje veikia nepriklausomai nuo manęs.
Tai kas gi tas „aš“? Aš – tai tik tas, kas gali ištirti, ką jame sukūrė gamta.
Kaip gydytojai, kurie nesivaržo vienas kito ir pacientų, arba psichologai, kurie gali laisvai išreikšti ir savo, ir svetimus jausmus, suprasdami, kad visa tai – objektyvi tikrovė, ir mes tokie, kokie esame – taip ir mes turime atvesti žmogų prie tokios būsenos.
Viskas turi remtis būtent tuo, kad kita mūsų vystymosi pakopa – tai visiška visų integracija į visus, kai visos gamtos dalys įsilieja į žmogų, žmogus į juos, žmonės vienas į kitą, ir mes kartu su gamta esame viena organinė visuma.
Todėl nėra nieko, ką turėčiau slėpti, ko varžytis, bandyti slėpti nuo kitų. Galiausiai turiu pasiekti tokią būseną, kai privalau elgtis priešingai – visiškai atsiskleisti ir būti su visais susijęs. Kaip kūdikis, kuris guli ant motinos rankų, – jis yra ničniekas, o ji visą savo dėmesį sutelkia į jį, ir nėra tarp jo ir motinos, gamtos kokių nors kliūčių, sienų, ekranų, – priešingai, egzistuoja absoliutus ryšys. Taip ir mes per integralųjį švietimą ir auklėjimą ateityje turime pasiekti tokį ryšį.
Todėl mūsų mokymo kursų kryptis, jų suvokimą, formavimą ir sujungimą (kai prasideda vienas kursas ir baigiasi kitas ar keletas vyksta lygiagrečiai) turime formuoti būtent pagal tokią seką – pagal laiko ašį. Kursai turi papildyti vienas kitą arba sekti vienas paskui kitą, arba sutapti vienas su kitu, kad žmonėms palaipsniui susiformuotų teisingas požiūris į save, į kitus studijuojančius grupėje ir į visą pasaulį.

Iš 2011 m. gruodžio 13 d. pokalbio apie integralųjį auklėjimą

Komentarų nėra

Europos ateitis

Kongresai, įvykiai, Krizė, globalizacija

Klausimas: Kiek svarbus Europos kongresas, ir kaip jis susijęs su pasauline būsena žemyne?
Atsakymas: Keletą šimtmečių Europa buvo laikoma žmonijos „švyturiu“. Ji užkariavo pasaulį, pavergė jį, kolonizavo, pajungė sau, norėdama parodyti visam pasauliui, kad būtent taip reikia elgtis. Ji matė tame žmonijos ateitį.
Tačiau viskas įvyko priešingai – gražios, šviesios ateities nepavyko sukurti nei Vakarų, nei Rytų Europoje. Dabar visa likusi pasaulio dalis, dirbusi Europos labui (azijiečiai, afrikiečiai ir t. t.), palaipsniui pradės reikšti Europai savo pretenzijas.
Jeigu Europa nori tinkamai įsitvirtinti savo ir likusio pasaulio akyse, taip, kad artimiausi metai negrįžtų bumerangu, ji turi kuo greičiau persiorientuoti į naują integralią visuomenę, įtvirtinti ją ir priartinti prie to likusią žmoniją. Tuo ji parodys, kad būtent integralume yra jos ateitis.
Jei Europa dirbs ta linkme, tuomet, žinoma, ji turi ateitį, ir likusi žmonijos dalis seks paskui ją, nes tai atitinka gamtos dėsnius.
Jei to nedarys, patirs griūtį. Netruksime pamatyti, kaip iš Eurazijos žemyno, galbūt ir Rusijos, praktiškai nieko neliks. T. y. Europa likusio pasaulio atžvilgiu taps tokia pat, kaip dabartinė Afrika Europai.
Tai gali nutikti labai greitai, nes ekonomika ir visuomenė – labai trapios, tarpusavyje taip susijusios, kad kokioje nors vienoje vietoje įvykęs lūžis (kaip dabar Europos bendrijoje) tuoj pat paveikia visas šalis, visus sluoksnius. Viskas gali sugriūti kaip kortų namelis.
Europa privalo suprasti ir suvokti, kad jos ateitis – homeostazės, t. y. pusiausvyros su gamta būsenos siekis, gamtos tendencijų nagrinėjimas. Tai sąlyga, kurią ji turi atitikti.
Šito moko kabalos mokslas, mūsų integrali visuomenė ir tarpusavio laidavimas, kurio esmę mes stengiamės visiems paaiškinti. Todėl mūsų kongresas turi būti skirtas šiai temai, taip pat kreipimuisi į Europą.
Turime būti pasiruošę protestams, mitingams, demonstracijoms, kurios bus organizuojamos visose šalyse.
Šiaurės Amerikos grupės nuolat platina brošiūras su nuosekliais mūsų aiškinimais, ir tampa akivaizdu, kad visuomenė pradeda tai suvokti, reikalauti išsamesnio aiškinimo, stengiasi įtraukti mus į bendrus veiksmus ir t. t.
Tą patį reikia organizuoti ir Europoje. Atsižvelgdami į europiečių kalbas ir kiekvienos šalies mentalitetą, turime iš anksto paruošti teisingai išdėstytos, gerai, gražiai pateiktos reklaminės medžiagos paketą. Privalome tuo rimtai pasirūpinti iš anksto.
Integraliojo švietimo įdiegimas masėse – tai svarbiausia, ką galime padaryti Europoje.

Iš 2012 m. vasario 12 d. virtualios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui ruošiame metodiką

Tokia, kokia dabar, ES ateities neturi

Išeitis – susivienijime

Komentarų nėra

Pažaiskime teismą

Filmai, klipai

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Pasaulis neįveikia bado

Krizė, globalizacija, Pasaulio problemos

JTO praneša: Daugiau nei milijardas Žemės gyventojų – vaikų, vyrų, moterų eina miegoti tuščiu skrandžiu. Nors pasaulyje ir gaminama tiek maisto, kad pakaktų visiems, tačiau badaujančiųjų skaičius auga, ypatingai miestuose ir turtingiausiose šalyse.
Pasiekti JTO tikslo – per pusę sumažinti badaujančiųjų skaičių – nepavyksta. Be to, daugiau nei milijardas žmonių pasaulyje maitinasi nepakankamai. Kiekvienais metais dėl šios priežasties miršta 3 milijonai jaunesnių nei penkerių metų vaikų. Daugiau nei 200 milijonų vaikų iki penkerių metų amžiaus kenčia dėl atsilikusio vystymosi, susijusio su nepakankamu maitinimusi. Pagal pranešimą 60 procentų badaujančiųjų yra moterys. Priežastis – maisto produktų kainų augimas.
Komentaras: Priežastis: savitarpio laidavimo, atsakomybės nebuvimas, visų žemės gyventojų bendrystės nesuvokimas, t. y. mūsų egoizmas, tiksliau, kad mes nepakylame aukščiau jo, ne  kovodami, o nepaisydami jo, ir nesukuriame tarp mūsų ryšių – ekrano, kuris mus sujungtų ir kuriame mes atskleistume davimo savybę – Gamtos savybę. Šios savybės įgijimas mums suteiktų jėgų ir proto pasiekti teisingą ryšį ir paskirstymą, ir visiems visko užtektų su kaupu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išsigelbėti nuo visuotinės katastrofos

Maisto yra, bet nėra noro pasidalinti

Susivienykit arba žūsite!

Komentarų nėra

Ką daryti, jei nukritai…

Dvasinis darbas

Klausimas: Jei nukritau, tai ką turėčiau padaryti, kad žengčiau pirmyn?
Atsakymas: Kai nukrenti, visų pirma dėl to gailiesi ir trokšti išeiti iš nuopuolio, pakilti aukščiau savo prigimties, kurios nebegali pakęsti. Tu netgi pateisini šį nuopuolį ir supranti, kad „Nėra nieko išskyrus Kūrėją“.
Tada palaipsniui apie tai pamiršti ir grįžti prie įprastos būsenos, manydamas, kad nieko baisaus, kad visko būna. Ir taip – iki naujo smūgio.
Kiek tokių smūgių prireiks, priklauso nuo to, kiek šioje situacijoje įjungsi protą, kiek daug dirbsi su savo nuopuoliais, pasitelkdamas į pagalbą grupę. Ji privalo tau tapti saugykla, kuri akumuliuoja visą tavo protą tuo metu, kai esi jausmų valioje, kad sugrąžintų jį į pusiausvyrą.
Ir atvirkščiai, kai patenki į šalto, sauso proto valią ir nežinai, kaip atgaivinti savyje jausmą, kad gautum įkvėpimo iš dvasinio, tai gauni iš grupės jausminių įspūdžių.
Tačiau niekad negali vienu metu turėti ir jausmą, ir protą. Todėl mums taip būtinas ryšys su grupe, kuris gali kompensuoti trūkstančią priešingybę, tarytum sujungti jas abi. Su sąlyga, kad tu nusilenki grupei ir esi pasiruošęs priimti jos kartėlį. Tada gali kažkaip sujungti savyje širdį ir protą.
Iš tikrųjų jie nesusijungia, nes tu dar iš tiesų nesusijungi su grupe, bet visgi ji iš tolo daro tau įtaką. Tokia šalutinė, „supanti“ įtaka leidžia tau kažkaip savyje sujungti dvi priešingybes. Tai padeda šiek tiek suprasti, kas yra dvasingumas ir ką reiškia šių dviejų polių susijungimas, kai aš jaučiu ir vienu metu suprantu dvasingumą – toje pačioje vietoje.
Tai visiškai ypatingas pojūtis, kuriame yra supratimas. Mūsų pasaulyje to beveik nebūna.

Iš 2011 m. rugpjūčio 8 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas stumia – aplinka gaudo

Kritimas – tai džiaugsmas

Kaip tapti dvasiniu supermenu?

Komentarų nėra

Tai ne krizė, tai – revoliucijos pradžia

Krizė, globalizacija

Nuomonė (M. Gorbis, NKО Institute for the Future direktorius): Tai, kas vyksta – ne eilinė recesija, o didžiulės transformacijos, pasibaigsiančios seniai susiformavusių struktūrų griūtimi, pradžia.
Virsmas paveiks bankus, finansines struktūras, valdžios organus ir kitas visuomenines institucijas bei organizacijas. Visa šiandieninė sistema sunyks arba bus iš esmės pertvarkyta. Transformacija tęsis ne vieną dešimtmetį.
Komentaras: Pertvarka paveiks mūsų tarpusavio santykius, paskatins visuomenę vienytis (suvokti tarpusavio laidavimo būtinybę). Todėl auklėjimas bei švietimas keisis, koncentruojant dėmesį nuo vidaus prie išorės, pramonės ir žemės ūkio apimtys susitrauks tiek, kad patenkintų būtiniausius visos žmonijos poreikius. Aš manau, kad transformacija (taiki revoliucija) įvyks daug greičiau…

Daugiau šia tema skaitykite:

Įprastinio pasaulio transformacija

Nauja krizė jau prasidėjo

TVF: Globaliai ekonomikai būtini kolektyviniai veiksmai

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai