Sėkmė – ne gerovės augime, bet jos paskirstyme

Krizė, globalizacija

BBC pranešimas: Penketas ekonomikos srities specialistų įvertino įvykius Europos Sąjungoje ir JAV kaip Vakarų kapitalizmo krachą. Eilinis finansinės krizės protrūkis privertė Vakarų šalių gyventojus suabejoti šiuolaikinės sistemos patikimumu.
Itin spartus globalios ekonomikos aktyvumo augimas neturi istorinių precedentų. Jis visiškai nesuderinamas su senkančiais gamtiniais ištekliais ir trapia ekologine pusiausvyra, nuo kurios priklauso mūsų išlikimas. Ji jau privedė prie 60 procentų pasaulinės ekologinės sistemos degradacijos.
Mes vengiame pripažinti šių skaičių atskleidžiamą tiesą ir primygtinai reikalaujame, kad augimas tęstųsi. Šio kolektyvinio aklumo priežastys lengvai nustatomos. Vakarų kapitalizmo stabilumas labai priklauso nuo ekonominio augimo. Kai augimas silpsta, politikai pradeda panikuoti. Verslas kovoja, kad išgyventų. Žmonės netenka darbo, o kartais ir savo namų. Recesijos spiralė tarsi audros debesis pasirodo horizonte. Tie, kurie abejoja ekonominio augimo principu, yra laikomi bepročiais, idealistais ir revoliucionieriais.
Vis dėlto, turime suabejoti augimo perspektyva. Ekonominio augimo mitas nepateisino mūsų lūkesčių. Jis nepateisino dviejų milijardų žmonių, kurie kaip anksčiau gyvena už du dolerius per dieną, lūkesčių. Jis sugriovė trapią ekologinę sistemą, nuo kurios priklauso mūsų išlikimas. Jis su trenksmu sužlugdė žadėtąjį ekonominį stabilumą ir neišsaugojo žmonių egzistavimo šaltinių. Mažumos klestėjimas, paremtas ekologijos griovimu ir nuolatine socialine nelygybe, nėra civilizuotos visuomenės pagrindas.
Komentaras: Vis daugiau blaivios informacijos apie augimo pabaigą, apie milijardų bedarbių normą, apie gamybos mažinimą ugdys žmonėms naują požiūrį į gyvenimą, į bendrą gerovę ir prisipildymą kitais turtais, ne materialiais. Juk atlikę paprastus skaičiavimus matome, kad mūsų pasotinti planeta nesugeba.
Vadinasi, reikia blaiviai aptarti būsimą racionalaus vartojimo ekonomiką. Maistas, būstas, socialinis aprūpinimas, išsilavinimas ir auklėjimas – visiems proto ribose. Visą mūsų egoizmo patenkinimą, viršijantį būtinumą, reikia pervesti į kitas prisipildymo sritis – kultūrines ir dvasines, kurioms beveik nereikalinga materija ir energija. Pradėkime galvoti ir sugalvosime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė – ne finansų, o pasaulio

Egoizmas finišuoja

Visuotinė krizė – tai pernelyg didelio vartojimo krizė

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.