Pateikti Trečiadienis, 14 kovo, 2012 dienos įrašai.


Džiugios gimimo kančios

Integralus auklėjimas, Krizė, globalizacija

Artėjame prie momento, kai bus labai daug bedarbių. Jau ir dabar pasaulyje jų suskaičiuojama apie 200 milijonų, o per ateinančius metus šis skaičius išaugs katastrofiškai. Šie žmonės kelia problemų patys sau, visuomenei, valstybei –  pradedant depresija ir baigiant kruvinomis revoliucijomis ir karais.
Todėl mūsų organizacija, užsiimanti integraliojo auklėjimo klausimais, paruošė kursą, skirtą žmogui, netekusiam darbo, kuris padės jam priimti pasikeitusį pasaulį, jausti ir suprasti savo vietą jame: jam artimų žmonių ratą, žmonių visuomenę, valstybę, kurioje gyvena, ir šiuolaikinį pasaulį.
Mes manome, kad tokie pokalbiai būtini, o be jų pasaulis pateks į katastrofišką padėtį. Tarkime, kad mums jau pavyko įtikinti skirtingų šalių vyriausybes ir net visą pasaulį, kad toks žingsnis reikalingas, ir pradėti visuotinio integraliojo auklėjimo kursus. Tarkime, kuri nors valstybė patvirtina šį projektą, suprasdama jo naudą ir neturėdama kitos išeities, ir į tokį kursą susirenka pirmoji bedarbių grupė, 30–40 žmonių, gavusių iš savo vyriausybės mokslo stipendijas.
Štai ką jiems pasakyčiau, atėjęs į mūsų pirmąjį susitikimą, kad padėčiau suvokti vykstančius pasikeitimus, suprasti ir susitvarkyti savo gyvenimą.
Pirmiausiai, aš norėčiau pasidžiaugti mūsų susitikimu. Galbūt jūs vertinate tai kaip liūdną įvykį, kurį sukėlė nemalonios priežastys, ir nebūtumėte atėję mokytis, jeigu nebūtumėte priversti. Bet pažiūrėkime į šią padėtį, kaip į džiugią, o ne krizinę.
Ne didelės problemos mus čia atvedė – atvirkščiai, mes esame ant naujo gyvenimo slenksčio – džiaugsmingo ir laimingo. Kad tai suprastume, turime žinoti, kas su mumis vyksta: su visu pasauliu bendrai ir su kiekvienu iš mūsų atskirai, ir kodėl.
Ar tai, kas vyksta, yra kažkokio nemalonaus atsitiktinumo, mūsų gyvenime padarytų klaidų rezultatas, ar dėsningas procesas, kurio negalėjome išvengti, kuris turi įvykti pagal bendro vystymosi dėsnius ir tendencijas, kad galiausiai sulauktume gero rezultato?
Mes savo padėtį vadiname krizine – tai visuotinė ir integrali ekonomikos, švietimo, kultūros, mokslo, finansų, visų žmogaus veiklos sričių šiame pasaulyje krizė. Iš tikrųjų, žodis „krizė“ nėra blogas. Jis reiškia naują pradžią, tarsi gimimą.
Kiekvienas iš asmeninės patirties žinome, kad pereidami iš vienos būsenos į kitą, visada sunkiai atsisakome įprastinės būsenos – netgi pakeisti darbą arba ką kita savo gyvenime mums sudėtinga. Mes prisirišę prie savo įpročių, o jeigu jau yra susiklosčiusi ir veikianti sistema, tai ją palaikyti nesunku, o mes iš prigimties esame tingūs.
Mūsų ego linksta prie patikimos, stabilios ir jau esančios tvarkos. Todėl perėjimas prie kažko naujo visada nemalonus. Na, nebent esame įsitikinę, kad mums siūlo lengvai įgyvendinamą gerą ateitį. O jeigu tai sunkus ir pavojingas perėjimas, kai ateitis neaiški ir nenuspėjama, jaučiamės tragiškai.
Todėl, pirmiausia pažiūrėkime, ar tikrai mūsų padėtis tokia bloga ir beviltiška, ir mums gresia didelės problemos, stiprūs potvyniai, žemės drebėjimai, cunamiai, vulkanų išsiveržimai, kuriais mus gąsdina ekologai, dideli neramumai ir karai, revoliuciniai perversmai, kraujo praliejimas gatvėse ir visiška betvarkė.
Ar paprasčiausiai nusistovės nauja tvarka, ir visa, kas su mumis dabar vyksta, yra tarsi šitos naujos tvarkos, kurios mes dar nematome, gimimas. Ir visa, kas dabar vyksta su tokia įtampa ir pastangomis, kam nerandame sprendimo – paprasčiausiai turi gimti naujoje formoje. Todėl šis procesas panašus į vaiko gimimą, pereinant sunkias būsenas.
Iki šiol jis ramiai vystėsi mamos viduje – patikimoje, saugioje vietoje. Tačiau prieš pat gimimą vyksta labai nemalonus procesas. Mama jaučia spaudimą ir stiprius sąrėmius. Ir vaikas jaučia spaudimą. Jie pradeda spausti vienas kitą tarsi neapkęstų.
Vaikas jaučia, kad turi išeiti iš mamos. Jeigu kalbėtume apie jausmus, jam pasidaro nepakenčiama likti jos viduje. Ji taip pat nenori ir negali jo sulaikyti. Dėl tokio tarpusavio atsiskyrimo įvyksta gimdymas, ir vaikas gimsta šviesiame, nuostabiame pasaulyje, kur jį sutinka su didžiule meile. Taip jis įgyja naują gyvenimą naujoje pakopoje.
Iš kelių kilogramų mėsos gabalėlio – gyvūno, besivystančio kito gyvūninio kūno viduje, jis tampa žmogumi! Tegul dar labai mažu ir nesuprantančiu, kas vyksta, bet pradėjusiu naują gyvenimą.
Panašūs procesai vyksta su mumis. Mūsų būsenos – tai tarsi gimimo naujajame pasaulyje kančios.

Iš 2011 m. gruodžio 27 d. 1-ojo pokalbio apie naują gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Babilono palikimas

Krizė – naujo pasaulio gimimo kančios

Pereikime prie davimo

Komentarų nėra