Artėjame prie momento, kai bus labai daug bedarbių. Jau ir dabar pasaulyje jų suskaičiuojama apie 200 milijonų, o per ateinančius metus šis skaičius išaugs katastrofiškai. Šie žmonės kelia problemų patys sau, visuomenei, valstybei –  pradedant depresija ir baigiant kruvinomis revoliucijomis ir karais.
Todėl mūsų organizacija, užsiimanti integraliojo auklėjimo klausimais, paruošė kursą, skirtą žmogui, netekusiam darbo, kuris padės jam priimti pasikeitusį pasaulį, jausti ir suprasti savo vietą jame: jam artimų žmonių ratą, žmonių visuomenę, valstybę, kurioje gyvena, ir šiuolaikinį pasaulį.
Mes manome, kad tokie pokalbiai būtini, o be jų pasaulis pateks į katastrofišką padėtį. Tarkime, kad mums jau pavyko įtikinti skirtingų šalių vyriausybes ir net visą pasaulį, kad toks žingsnis reikalingas, ir pradėti visuotinio integraliojo auklėjimo kursus. Tarkime, kuri nors valstybė patvirtina šį projektą, suprasdama jo naudą ir neturėdama kitos išeities, ir į tokį kursą susirenka pirmoji bedarbių grupė, 30–40 žmonių, gavusių iš savo vyriausybės mokslo stipendijas.
Štai ką jiems pasakyčiau, atėjęs į mūsų pirmąjį susitikimą, kad padėčiau suvokti vykstančius pasikeitimus, suprasti ir susitvarkyti savo gyvenimą.
Pirmiausiai, aš norėčiau pasidžiaugti mūsų susitikimu. Galbūt jūs vertinate tai kaip liūdną įvykį, kurį sukėlė nemalonios priežastys, ir nebūtumėte atėję mokytis, jeigu nebūtumėte priversti. Bet pažiūrėkime į šią padėtį, kaip į džiugią, o ne krizinę.
Ne didelės problemos mus čia atvedė – atvirkščiai, mes esame ant naujo gyvenimo slenksčio – džiaugsmingo ir laimingo. Kad tai suprastume, turime žinoti, kas su mumis vyksta: su visu pasauliu bendrai ir su kiekvienu iš mūsų atskirai, ir kodėl.
Ar tai, kas vyksta, yra kažkokio nemalonaus atsitiktinumo, mūsų gyvenime padarytų klaidų rezultatas, ar dėsningas procesas, kurio negalėjome išvengti, kuris turi įvykti pagal bendro vystymosi dėsnius ir tendencijas, kad galiausiai sulauktume gero rezultato?
Mes savo padėtį vadiname krizine – tai visuotinė ir integrali ekonomikos, švietimo, kultūros, mokslo, finansų, visų žmogaus veiklos sričių šiame pasaulyje krizė. Iš tikrųjų, žodis „krizė“ nėra blogas. Jis reiškia naują pradžią, tarsi gimimą.
Kiekvienas iš asmeninės patirties žinome, kad pereidami iš vienos būsenos į kitą, visada sunkiai atsisakome įprastinės būsenos – netgi pakeisti darbą arba ką kita savo gyvenime mums sudėtinga. Mes prisirišę prie savo įpročių, o jeigu jau yra susiklosčiusi ir veikianti sistema, tai ją palaikyti nesunku, o mes iš prigimties esame tingūs.
Mūsų ego linksta prie patikimos, stabilios ir jau esančios tvarkos. Todėl perėjimas prie kažko naujo visada nemalonus. Na, nebent esame įsitikinę, kad mums siūlo lengvai įgyvendinamą gerą ateitį. O jeigu tai sunkus ir pavojingas perėjimas, kai ateitis neaiški ir nenuspėjama, jaučiamės tragiškai.
Todėl, pirmiausia pažiūrėkime, ar tikrai mūsų padėtis tokia bloga ir beviltiška, ir mums gresia didelės problemos, stiprūs potvyniai, žemės drebėjimai, cunamiai, vulkanų išsiveržimai, kuriais mus gąsdina ekologai, dideli neramumai ir karai, revoliuciniai perversmai, kraujo praliejimas gatvėse ir visiška betvarkė.
Ar paprasčiausiai nusistovės nauja tvarka, ir visa, kas su mumis dabar vyksta, yra tarsi šitos naujos tvarkos, kurios mes dar nematome, gimimas. Ir visa, kas dabar vyksta su tokia įtampa ir pastangomis, kam nerandame sprendimo – paprasčiausiai turi gimti naujoje formoje. Todėl šis procesas panašus į vaiko gimimą, pereinant sunkias būsenas.
Iki šiol jis ramiai vystėsi mamos viduje – patikimoje, saugioje vietoje. Tačiau prieš pat gimimą vyksta labai nemalonus procesas. Mama jaučia spaudimą ir stiprius sąrėmius. Ir vaikas jaučia spaudimą. Jie pradeda spausti vienas kitą tarsi neapkęstų.
Vaikas jaučia, kad turi išeiti iš mamos. Jeigu kalbėtume apie jausmus, jam pasidaro nepakenčiama likti jos viduje. Ji taip pat nenori ir negali jo sulaikyti. Dėl tokio tarpusavio atsiskyrimo įvyksta gimdymas, ir vaikas gimsta šviesiame, nuostabiame pasaulyje, kur jį sutinka su didžiule meile. Taip jis įgyja naują gyvenimą naujoje pakopoje.
Iš kelių kilogramų mėsos gabalėlio – gyvūno, besivystančio kito gyvūninio kūno viduje, jis tampa žmogumi! Tegul dar labai mažu ir nesuprantančiu, kas vyksta, bet pradėjusiu naują gyvenimą.
Panašūs procesai vyksta su mumis. Mūsų būsenos – tai tarsi gimimo naujajame pasaulyje kančios.

Iš 2011 m. gruodžio 27 d. 1-ojo pokalbio apie naują gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Babilono palikimas

Krizė – naujo pasaulio gimimo kančios

Pereikime prie davimo

Maisto ir JT organizacijų pranešimas: 30 proc. visame pasaulyje pagaminamo maisto yra išvaistoma ir prarandama. Tai sudaro apie 1,3 milijardo tonų. Išsivysčiusios šalys sunaudoja dešimt kartų daugiau nei besivystančios. Turtingųjų šalių išmetamu maistu būtų galima išmaitinti didesnę dalį planetos.
Komentaras: Kol ištaisysime mūsų santykius su kitais, niekas negalės mūsų priversti tausoti maisto produktų, kad  pamaitintume kitus. Reikia ištaisyti mūsų prigimtį, t. y. būtinas: 1. integralusis auklėjimas ir švietimas, 2. aplinkos, kuri žadintų mūsų bendro ryšio suvokimą ir priklausomybę, sukūrimas. Tokios pastangos sukelia vidinių gamtos (O”M) jėgų poveikį ir pakeičia mūsų prigimtį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Peizažas pro greitojo traukinio langą

Susivienykit arba žūsite!

Kaip išsigelbėti nuo visuotinės katastrofos

Video klipas rusų k.

Klausimas: Iš kur atsiras tokių specialistų, kurie sujungs skirtingus dalykus: psichologiją, sociologiją ir t. t.? Galima pasikviesti psichologą, kuris papasakotų apie savo dalyką, tačiau kur rasti žmonių, matančių išsamų vaizdą ir gebančių susieti visus dalykus tarpusavyje?
Atsakymas: Manau, kad pats mokinys, lygiagrečiai besimokantis visų šių dalykų, pradės juos jungti draugėn. Be abejonės, reikalingas dalykas, viską jungiantis į vieną, ypač diskusija.
Manau, mes galėsime adaptuoti Baal Sulamo straipsnius, nepalikę juose jokios užuominos apie kabalą ar religiją, ir turėsime išsamios medžiagos, viską jungiančios į vieną vaizdą ir talpinančios tokią vidinę jėgą, kuri leis žmogui pritaikyti visas anksčiau gautas žinias.
Lygiai tokiu pačiu būdu aš pritaikau visas anksčiau mano gautas žinias, nors jau to mokiausi, visiškai nežinodamas apie kabalą. Pasinaudodamas Baal Sulamo duotu prietaisu, elektronikoje, chemijoje, medicinoje matau tuos pačius principus. Ir tai man padeda tuos mokslus sujungti. Manau, populiariai perdarę mūsų medžiagą, sugebėsime tai pasiekti.
Savaime suprantama, jeigu integraliojo auklėjimo vadovėlio skyrius skirtas istorijai, tai jį turi drauge paruošti istorikas – dalyko specialistas ir kabalistas – žmogus, kuris mato bendrą vaizdą. Mes turime pateikti visą mokymo medžiagą ir programą. Netgi fiziologijos ir psichologijos kursas dėstomas tik mūsų nustatytose ribose – niekam nereikia tiesiog šiaip sau studijuoti žmogaus skeleto – iš šių mokslų mums būtina pasisemti tik svarbiausių, bendrųjų žinių.

Iš 2011 m. gruodžio 1 d. pokalbio „Pamokos apie naująjį pasaulį“

BBC pranešimas: Penketas ekonomikos srities specialistų įvertino įvykius Europos Sąjungoje ir JAV kaip Vakarų kapitalizmo krachą. Eilinis finansinės krizės protrūkis privertė Vakarų šalių gyventojus suabejoti šiuolaikinės sistemos patikimumu.
Itin spartus globalios ekonomikos aktyvumo augimas neturi istorinių precedentų. Jis visiškai nesuderinamas su senkančiais gamtiniais ištekliais ir trapia ekologine pusiausvyra, nuo kurios priklauso mūsų išlikimas. Ji jau privedė prie 60 procentų pasaulinės ekologinės sistemos degradacijos.
Mes vengiame pripažinti šių skaičių atskleidžiamą tiesą ir primygtinai reikalaujame, kad augimas tęstųsi. Šio kolektyvinio aklumo priežastys lengvai nustatomos. Vakarų kapitalizmo stabilumas labai priklauso nuo ekonominio augimo. Kai augimas silpsta, politikai pradeda panikuoti. Verslas kovoja, kad išgyventų. Žmonės netenka darbo, o kartais ir savo namų. Recesijos spiralė tarsi audros debesis pasirodo horizonte. Tie, kurie abejoja ekonominio augimo principu, yra laikomi bepročiais, idealistais ir revoliucionieriais.
Vis dėlto, turime suabejoti augimo perspektyva. Ekonominio augimo mitas nepateisino mūsų lūkesčių. Jis nepateisino dviejų milijardų žmonių, kurie kaip anksčiau gyvena už du dolerius per dieną, lūkesčių. Jis sugriovė trapią ekologinę sistemą, nuo kurios priklauso mūsų išlikimas. Jis su trenksmu sužlugdė žadėtąjį ekonominį stabilumą ir neišsaugojo žmonių egzistavimo šaltinių. Mažumos klestėjimas, paremtas ekologijos griovimu ir nuolatine socialine nelygybe, nėra civilizuotos visuomenės pagrindas.
Komentaras: Vis daugiau blaivios informacijos apie augimo pabaigą, apie milijardų bedarbių normą, apie gamybos mažinimą ugdys žmonėms naują požiūrį į gyvenimą, į bendrą gerovę ir prisipildymą kitais turtais, ne materialiais. Juk atlikę paprastus skaičiavimus matome, kad mūsų pasotinti planeta nesugeba.
Vadinasi, reikia blaiviai aptarti būsimą racionalaus vartojimo ekonomiką. Maistas, būstas, socialinis aprūpinimas, išsilavinimas ir auklėjimas – visiems proto ribose. Visą mūsų egoizmo patenkinimą, viršijantį būtinumą, reikia pervesti į kitas prisipildymo sritis – kultūrines ir dvasines, kurioms beveik nereikalinga materija ir energija. Pradėkime galvoti ir sugalvosime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė – ne finansų, o pasaulio

Egoizmas finišuoja

Visuotinė krizė – tai pernelyg didelio vartojimo krizė

Klausimas: Pristatome žmonėms naują ideologiją – perėjimą iš susiskaldymo bei konkurencijos į vieningumą ir rūpestį vienas kitu, kad būtų patenkinti kiekvieno išgyvenimui būtini ir socialiniai poreikiai. Vadinasi, turime pasiūlyti žmonėms naują socialinių santykių paradigmą. Kuo ji patraukli? Ką veiks didžiulė žmonių masė, likusi be darbo ar dirbanti ne visą darbo dieną?
Atsakymas: Jie mokysis, dalyvaus įvairiuose renginiuose, palaipsniui įgaudami žmogaus lygmens norą ir jo pripildymą.
Klausimas: Bet jie to nenori…
Atsakymas: Jie nori gyventi ir mėgautis, ne tik tenkinti būtinus poreikius.
Kiekvienas žmogus – tarsi indas, pilnas norų. Apatinė jo dalis susijusi su būtinais kasdieniais poreikiais – pavadinkime juos bendrai „maistu“. Tai gyvūninės pakopos norai, susiję su maistu, seksu ir šeima.
Aukščiau yra tai, kas vadinama „pertekliumi“: turto, garbės ir žinių troškimai, priklausantys pakopai Žmogus. Čia man sakoma: „Šią dalį turi pripildyti, duodamas artimui. Viskas, ko norėjai anksčiau, dabar turi būti nukreipta kitų naudai. Tik tokiu būdu galėsi užpildyti šitą indo dalį“.
Dabar žmogus gyvena, kad patenkintų savo poreikius. Kai bus patenkinti esminiai poreikiai, jis pajaus tuštumą: „Mano kūnas aprūpintas, o kas toliau?“ Pertekliaus jis nebesukaups dėl krizės. Tai liečia ir „viršūnėles“ – juk jos taip pat gyvena iš pelnų, kurie, sprogus ekonominiam burbului, išnyks.
„Kuo gi man pasimėgauti kaip žmogui? Na, pavalgiau – o toliau kas?“ Šiuo momentu ir vyksta užpildymo pasikeitimas. Anksčiau kiekvienas norėjo išsiskirti, pasipuikuoti, parodyti savo stiprybę, turtus, – kad kiti pavydėtų. Bet daugiau to nebus. Žemės rutulys neskirtas tam, kad amžinai toleruotų šiuos mūsų žaidimus. Nuo šiol užpildymo pakopoje Žmogus bus siekiama rūpesčiu dėl žmonijos. Negalime ir toliau sunkti vienas kito, bet, priešingai, turime vienas kitą pripildyti.
Tai – vienintelis sprendimas, kurį siūlo kabalos mokslas. Duodamas galėsi užpildyti visus, taip pat ir save, o vien imdamas neužpildysi net savęs.

Iš 2012 m. sausio 8 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamokos apie naująjį pasaulį. Įstatymas dėl visuotinio integraliojo raštingumo

Pamokos apie naują pasaulį. Nuleisti garą, bet neišleisti „demonų“

Pasaulio žmogus

Nuomonė: (RF finansų ministras A. Kudrinas): Globalios ekonomikos augimas per artimiausius 5–10 metų bus pakankamai mažas, laukia ilgi kovos su augimo mažėjimu metai, tačiau recesijos galima išvengti, mūsų laukia blaivus dešimtmetis, prarastasis dešimtmetis – akivaizdu, kad augimo tempai bus maži. Galynėsimės su augimo mažėjimu daug metų.
Komentaras: Jeigu nevyktų svarbių įvykių, tokių kaip karai, katastrofos, tai ekonomikos augimo nesulauktume niekada. Pasaulis palaipsniui supras, kad žmogus sukurtas ne tam, kad beatodairiškai vaikytųsi iliuzinės laimės turtuose, valdžioje, šlovėje, o tam, kad protingai apribodamas vartojimą, neribotai augtų dvasiškai.
Kam reikalingas tolimesnis augimas? Turtuoliai toliau lobsta, o vargšai vargsta! Krizė – ne finansų, o pasaulio, kurį sukūrėme. Arba finansų ministras to nesupranta, arba gudrauja…

Daugiau šia tema skaitykite:

Ilgai lauktas liberalios pasaulinės sistemos žlugimas

Dramatiškoji ekonomika

Perspektyvos priklauso nuo norų!

Klausimas: Tarkime, esu įpratęs dirbti po 8–9 valandas kas dieną. Už viršvalandžius man pridėdavo atlyginimo. Mano mintys nuolatos sukdavosi apie darbą, profesinį pasididžiavimą ir atlyginimą. Tai buvo mano pasaulis. Namuose aš praleisdavau visai nedaug laiko, su šeima normaliai pabendraudavau savaitgaliais ir per šventes. Bet štai mane atleido ir netekau visos šios darbotvarkės…
Atsakymas: Netekai, nes pasaulyje nebėra pinigų. Kitaip tariant, visas pasaulis turi „nuleisti garą“ ir nusileisti į bazinių poreikių lygmenį. Galima sakyti, kad mums reikia pasirūpinti penkiais būtinais dalykais: būstu, maistu, šildymu, saugumu ir sveikata. Tokia mūsų užduotis – tuo aprūpinti visus. Pasaulis negali duoti žmogui daugiau. Europiečiai visą gyvenimą taupė pensijai, kad užsitikrintų neskurdžią senatvę Karibuose, o galiausiai vos sukrapštys maistui ir vaistams.
Todėl turime žmogui parodyti, kad jis gaus realius dividendus dalyvaudamas integralaus mokymo programoje, kurią jam siūlo visuomenė. Pavyzdžiui, ji tave siunčia į trijų valandų darbo pamainą ir penkių valandų studijas universitete, o kitą siunčia į universitetą visoms aštuonioms valandoms.
Taip mes užpildome žmogaus dieną negriaudami jam įprastų rėmų. Jis, kaip ir anksčiau, jaučiasi veiklus. Ir jam tai yra gerai – tęsti ta pačia dvasia. Tegul pasikeitė veiklos rūšis, tegul daugelis planų ir svajonių išsisklaidė, bet, kita vertus, jis mato, kad visame pasaulyje vyksta tas pats. O bendra nelaimė – pusė paguodos, juo labiau kad kitų variantų tiesiog nėra.
Taigi mokymasis tampa būtina bazinių poreikių tenkinimo sąlyga.
Klausimas: Be darbo likęs žmogus praranda ne tik pinigus. Jis praranda savivoką, savo vertės jausmą, socialinį statusą, draugus. Jis lieka izoliuotas nuo visuomenės ir jaučia, kaip „demonai“ veržiasi iš butelio, atverdami tokias vidines jo duris, apie kurių buvimą anksčiau net neįtarė…
Atsakymas: Kad šitai neįvyktų, mes siūlome jam dorai užsidirbti pragyvenimui, kaip tai daro ir kiti. O be to, pradėjęs mokytis jis iš karto ima suprasti savo ir viso pasaulio būklę.  Šis supratimas jam tampa tarytum „minkšta pagalve“ – juk jis neišmestas į sąvartyną kaip tie nelaimėliai, kurie šiandien prisijungia prie bedarbių armijos. Mes ne šiaip užimame jo laiką bereikalingais kursais ir beprasmiais užsiėmimais – mes jam suteikiame naują matymą, naują požiūrį į gyvenimą.
Dabar žmogus supranta, kur jis yra ir kodėl viskas vyksta būtent taip. Jis tampa žmogumi tikrąja šio žodžio prasme, išsilavinusiu ir suprantančiu, kas vyksta. Jis neatskirtas nuo sociumo, palaiko santykius su aplinkiniais, dalyvauja įvairiuose renginiuose – ir todėl visuomenė klesti.
Juk darbą praradęs žmogus nori suprasti pats save, susigrąžinti save. Jis pametė kelią ir nori išsiaiškinti, kas gi su juo vyksta. Kai mato, kad kalbama apie vystymosi procesą, kuris įtraukia visus, o ne tik jį, jam jau vien dėl to palengvėja. Todėl mūsų medžiaga turi suteikti žmogui švelnią ir draugišką pagalbą, kuri jo sielai suteiks palengvėjimą.

Iš 2011 m. gruodžio 1 d. pokalbio „Pamokos apie naują pasaulį”

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio pamokos. Vergai savo noru

Bedarbystės problema

Be prievartos ir apribojimų

Nuomonė (ekonomistas Žakas Sapiras): Vienintelė išeitis iš dabartinės euro krizės – bendros valiutos atsisakymas. Šiandien merdėja ne vien tik euras, bet ir vieningos Europos koncepcija. Ši krizė buvo pranašaujama jau seniai, nes struktūriniai eurozonos trūkumai buvo gerai žinomi. Euro krizė didėja dėl padėties JAV.
Krizių sutapimas primena, kad globaliame pasaulyje įvairios problemos glaudžiai susijusios. Politiškai silpno euro egzistavimas, kuris sulaiko Europos ekonomikų augimą, JAV buvo palankesnis nei jo žlugimas. Pats baisiausias dalykas – kad kartu su euru gali numirti monetarinės koordinacijos principas.
Komentaras: Tai, kas sena, turi numirti, bet kas turi gimti nauja, nežino niekas, o įsiklausyti į kabalos nuomonę iki šiol negali. Tai reiškia, kad skausmas ir praradimas dar neprivertė visiškai atsisakyti savo pačių proto sprendimų. Mes vis dėlto turime bandyti parodyti gamtos planą, geriau paaiškinti pasaulio vaizdą, o kančios ir praradimai atliks savo darbą: mes susitiksime kažkur kelio viduryje ir suprasime vienas kitą…

Daugiau šia tema skaitykite:

Neramus šimtukas

Tokia, kokia dabar, ES ateities neturi

Eurozona aktyvios sisteminės krizės stadijoje

Klausimas: Kaip žmogus, kuris ateis į integraliojo auklėjimo kursus, užsidirbs pragyvenimui? Jeigu jis dirbs tik 3 valandas per dieną, kaip išmaitins šeimą? Kaip apskritai įtikinti suaugusį žmogų, kad jam vėl būtina mokytis?
Atsakymas: Reikalingas įstatymas dėl privalomojo integraliojo mokymosi ir darbo, kurio greitai atsiras šiame pasaulyje. 80 procentų žmonių neturės darbo, juos teks kažkaip maitinti, kitaip jie suvalgys likusius 20 proc.
Todėl turime suorganizuoti gyvenimą taip, kad kiekvienas turėtų pavalgyti – reikia visus aprūpinti viskuo, kas būtina. Neturime pasirinkimo, kitaip pradėsime vienas kitą ėsti. Pasirūpiname kiekvieno egzistavimu su sąlyga, kad jis sutiks su šiomis sąlygomis: darbas pagal poreikį ir mokslas privalomai.
Arba šis mokslas bus privalomas vyriausybės sprendimu, arba galima jį skatinti, suteikiant papildomą stipendiją. Visos valandos, kurios žmogui atsilaisvins nuo darbo, turi būti užpildytos mokslu.
Galima paimti iš Baal Sulamo straipsnių ištraukų apie istoriją, apie žmogaus vystymąsi, jo ir visuomenės formavimąsi, apie valios laisvę ir sukurti iš to atskirus kursus bendrame integraliojo auklėjimo kurse, pastiprinant ją kiekvieno konkretaus dalyko specialistų informacija.
Pirmoji knyga turėtų būti kaip įvadas į visą bendrą kursą, kad suformuotų bendrą vaizdą. Tarsi mes kreipiamės į pirmą gatvėje sutiktą žmogų, smulkiai aiškindami jam naują požiūrį į pasaulį. Tai tarsi pirmoji knyga jo gyvenime, todėl ji turi būti labai aiški, išsami, su daugybe pakartojimų. Kitos knygos – tam tikrų dalykų vadovėliai, įskaitant praktinių užsiėmimų medžiagą.

Iš 2011 m. gruodžio 1 d. pokalbio „Pamokos apie naująjį pasaulį“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamokos apie naująjį pasaulį. Be žinių – nėra žmogaus

Naujojo pasaulio pamokos. Vergai savo noru

Bedarbystės problema