Apie kapitalizmą šiandien

2012-03-2

Nuomonė: (Č. Nairas, globalusis rytdienos institutas, Honkongas): Per visą savo istoriją žmonija siekė sumažinti išteklių kainą:
– vergišku darbu, kol jis buvo pigus;
– kolonizacija dėl pigios darbo jėgos ir realizacijos rinkų;
– globalizacija, reikalaujančia ekonomikos augimo ir finansų sistemos globalizacijos.
Pastaruosius 100 metų kapitalizmo ekonomika klestėjo dėl sumažintų išteklių kainų ir kaštų perkėlimo į kitas šalis. Ši schema išsibaigė ir nebeatgis, o su ja ir svajonės apie amerikietiškąją svajonę! Kapitalizmas atsimušė į sieną, ir dabar kalba turi būti visiškai kita…
Komentaras: išteklių trūkumas pasaulyje iš vienos pusės ir natūralus siekis augti iš kitos pusės palieka mums vienintelę beribio prisipildymo galimybę – pripildymą ne materialiais dalykais. Paskatinti siekti šitokio prisipildymo įmanoma, teisingai auklėjant piliečius. Nematerialusis pripildymas išsipildys visų svajonės!

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias į poapokalipsę

Visuotinė krizė – tai pernelyg didelio vartojimo krizė

Prieštaravimo Kūrėjui krizė

Komentarų nėra

kapitalizmas

Turtuoliai bėga į slėptuves

2012-03-1

Krizė, globalizacija

Pranešimas: Turtingiausios pasaulio šeimos bando sumažinti dėl finansų krizės patirtus nuostolius, savo turtus dėdamos į „katastrofines“ kapitalo investicijas. Kalbama ne apie pinigų uždirbimą, o apie turtų išsaugojimą ir apsaugą gresiant globaliai katastrofai.
Per paskutiniuosius mėnesius išplitus finansinei krizei šie veiksmai susilaukė daug dėmesio. Pietinėje Europos dalyje, kur finansų krizė jaučiama itin stipriai, ir Artimuosiuose Rytuose, kur „arabų pavasaris“ sustiprino politinės rizikos pojūtį, turtingi žmonės daugiau pinigų dabar siunčia į užsienį.
Tendencija rodo, kad baigiasi epocha, kurioje magnatai, suvilioti didelio pelno iš nekilnojamojo turto bei akcijų rinkos burbulo, didžiąją savo turtų dalį saugojo namuose, kol nepasipylė smūgiai.
Komentaras: Apvalanti banga negailestingai persiris per visus, jei iki to laiko nesusiprotėsime patys pradėti laipsnišką pertvarką, siekdami pusiausvyros su gamta. Juk jeigu nesiimame jokių veiksmų patys, palaipsniui, mūsų atotrūkis nuo pusiausvyros su gamta didėja ir vėliau sprogimas, karas, smūgis išlygina, ištaiso tai, ko patys nepadarėme palaipsniui ir švelniai.
Kabala nuo pat pradžių siūlė švelnų būdą, kaip išspręsti problemą, siekiant sulyginanti mus tarpusavyje (tarpusavio laidavimas) ir su supančia gamta (protingas vartojimas, panašumas ir pusiausvyra). Iki šiol niekas į tai rimtai neįsiklauso. Tiesa, per pastaruosius 10 metų jau daugelis mokslininkų atskleidė šių veiksmų būtinybę. Tačiau ir jų, žinoma, niekas neklauso. Kitaip sakant, gavote pinigų savo tyrimams – ir dėkokite. Egoizmas nugali bet kokią logiką!