Pateikti Pirmadienis, balandžio 30, 2012 dienos įrašai.


Mūsų gyvūniniai prietarai…

Krizė, globalizacija

Nuomonė (Journal of Personality and Social Psychology): dalinti pasaulį į „gerus – savus“ ir „blogus – svetimus“ – daugelio konfliktų šaltinis, įsišaknijęs žmogiškoje prigimtyje.
Beždžionės svetimas, kad ir tos pačios rūšies, beždžiones vertina lygiai taip pat, kaip žmonės – „atėjūnus“. Šių gyvūnų populiacijose susiformuoja įvairios socialinės bendruomenės. Informacijai „savas“ ar „svetimas“ migravusios beždžionės buvo jautresnės už grupės senbuves. Beždžionės, kaip ir žmonės, turi spontanišką polinkį į teigiamą savo socialinių grupių vertinimą ir spontaniškai neigiamai traktuoja „svetimus“, t. y. yra linkusios į išankstines nuostatas.
Panašu, kad prietaringa prigimtis senesnė už civilizacijos ir kultūros istoriją. Dėl šios priežasties apeliuojant į žmogaus kultūrą atsikratyti išankstinių nuostatų neįmanoma! Reali nepakantumo priežastis slypi ne kultūrų (tautiniuose, religiniuose, politiniuose ir t. t.) skirtumuose, o kur kas giliau: prietarai – mums ir gyvūnams būdingas bendras bruožas, instinktyvus elgsenos stereotipas, o ne kultūrinės evoliucijos pasekmė.
Komentaras: šios išvados dar kartą parodo, kad jokia visuomenės problema negali būti išspręsta mūsų esamame lygmenyje, o tik pakilus į kitą vystymosi pakopą. Tai įmanoma tik pasitelkus integralųjį ugdymą, nes jis iš mūsų būsimosios pakopos „Žmogus“ į dabartinę pakopą „gyvūnas“ pritraukia aukštesnę vystymosi energiją (Šviesą, or makif).
Tik pakilimas į aukštesnį vystymosi lygį išlaisvins mus nuo gyvūninių prietarų, o visi kiti bandymai pasiekti sutarimo, supratimo, lygybės – beverčiai. Reikia blaiviai vertinti save, bičiuliai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamokos apie naująjį pasaulį. Be žinių – nėra žmogaus

Prašau padaryti mane žmogumi

Viltis – auklėjimas

Komentarų nėra

Kongreso sėkmė priklauso nuo pasiruošimo

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Ko jūs tikitės iš savo kelionės į Pietų Ameriką ir artėjančio kongreso Brazilijoje?
Atsakymas: Aš laukiu šios kelionės su jauduliu, kadangi tai suteikia man galimybę pasiekti tam tikrų misijos, kuriai pašvenčiau visą savo gyvenimą, rezultatų. Kita vertus, šie rezultatai priklauso ne nuo manęs, todėl aš jaučiuosi vienu metu ir įkvėptas, ir atsargus su lūkesčiais.
Žinoma, kongreso padariniai priklauso ne tik nuo tų, kurie atvažiuos į Braziliją, bet ir nuo visų mūsų draugų visame pasaulyje – jūs visa tai puikiai suprantate. Dėl to aš manau, kad mums reikia rimtai pasiruošti, nes pasiruošimas labai svarbus kiekvienam atskirai ir visiems kartu.
Imkime ir iš tikrųjų pasiruoškime taip, kaip aprašo Rabašas straipsniuose „Būtinybė draugų susirinkimuose“ ir „Pasiruošimas draugų susirinkimams“. „Pasiruošimas susirinkimams“ išryškina, kam man reikalingi draugai, ką jie suteikia man, o aš – jiems. Dar prieš atvykdamas į susitikimą privalau išsiaiškinti kūrimo tikslą ir kaip jį pasiekti, kad šis kongresas, t. y. susijungimas, kuriame visi lygūs, taptų priemone trokštamam tikslui pasiekti.
Džiaugiuosi, kad žmonės vis geriau tai supranta. Tikiu, kad per šiuos kongresus galėsime peršokti į kitą lygmenį. Tai priklauso nuo mūsų pasiruošimo. Šio bendro pasiruošimo mums pritrūko kongrese Lietuvoje.
Buvo tik dalyvavimas viso pasaulio kongrese, kokį aš jaučiu ir dabar. Bet tai tik dalyvavimas, aš kol kas nejaučiu tikro pasiruošimo – o mes žinome, kad jis lemia viską. Dabar turime atlikti masinį pasiruošimą, kuris net svarbesnis nei tai, kas vėliau atsitiks kongrese.
Kongrese gali iškilti įvairiausių trukdžių, gali strigti transliacija per internetą, bet kas. Tačiau tai jau nesvarbu, nes pats veiksmas priklauso ne nuo mūsų – mums patikėtas tik pasiruošimas. Niekada to nepamirškime!
Ruošdamasis tu nuo nieko nepriklausai, tik nuo savęs, juk pasiruošimas vyksta tarsi paslėptyje. Jis dar neatsiskleidė, nebuvo įgyvendintas. Sakoma, kad nelabajam yra nepasiekiamos žmogaus mintys, jis žino tik apie jo reikalus. Dėl to galime laisvai kartu ruoštis, susirašinėti, dalytis savo planais. Tai labai svarbu. Pats veiksmas gali atrodyti net visiškai nevykęs, bet rezultatas priklausys visai ne nuo jo, o nuo pasiruošimo jam.
Tik dėl to, kad mes dar maži dvasiniame kelyje, mums svarbu, kaip praėjo pats veiksmas, kokį įspūdį gavome. Atsižvelgdami į jį sprendžiame, „pavyko“ kongresas ar „nepavyko“. Tačiau iš tikrųjų, viską lemia pasiruošimas, todėl jam dabar reikia skirti daugiausiai dėmesio.

Iš 2012 m. balandžio 9 d. pamokos pagal temą „Klausimai ir atsakymai apie kongresą Brazilijoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prieš ataką

Ruošiamės išeiti į kelią!

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Komentarų nėra