Pateikti balandžio, 2012 mėn. įrašai.


Kaip prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio?

Filmai, klipai, Integralus auklėjimas

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Psichologai: kodėl žmonės yra nelaimingi

Krizė, globalizacija

Nuomonė: (K. Šader, Strasbūro universiteto klinikinės psichopatologijos profesorius): Šiuolaikinis žmogus gyvena epochoje, kai turėdamas viską jaučiasi nelaimingas. Nelaimingumo paradoksas slypi tame, kad žmogui dabar trūksta gėrybių trūkumo. Žmonija ilgą laiką stengėsi išsivaduoti iš skurdo, o po to paaiškėjo, kad be apribojimų nebus ir noro. Galiausiai žmogus jausis nelaimingas.
Pas psichoanalitikus ateina jaunų žmonių, kurie kenčia nuo psichologinių sutrikimų. Juos glumina tai, kad jie turi viską, ko nori. Jiems trūksta todėl, kad nieko netrūksta. Mūsų modernioje visuomenėje, kai žmonės gali turėti viską, ko tik nori, jiems labiausiai trūksta būtent tų dalykų, kurie neturi kainos, pavyzdžiui, meilės.
Zigmundas Froidas sakė, kad nieko nėra sunkiau kaip diena iš dienos besitęsianti giedra. Laimė yra skirtumas tarp būsenų, kai jaučiamės nelaimingi ir laimingi. O asmeninė laimė yra kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas.
Komentaras: Kadangi laimę galima pajausti tik noro pripildymo procese, tai būtina pastoviai jausti norą / trūkumą ir nuolatinį jo pripildymą, kas mūsų pasaulyje neįmanoma! Tam, kad pasiektume tokią būseną, būtina pastoviai jungti savyje abi savybes – norą ir pripildymą.  To ir moko mokslas apie nuolatinį pripildymą – pripildymo mokslas – kabalos mokslas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Ne piniguose laimė

Begalinės laimės formulė

Komentarų nėra

Arba integracija, arba pralaimėjimas

Krizė, globalizacija

Nuomonė (M. Padis, žurnalo „Esprit“ („Siela“) vyr. redaktorius): Europos sunkumų priežastis ta, kad dabar ji turi dar glaudžiau susijungti, bet dėl gyventojų nepasitikėjimo tai praktiškai neįmanoma. Šiandien, arba integracija bus gilesnė, arba mums visiems gresia pralaimėjimas.
Komentaras: Viskas teisinga, bet susijungimo priemonės mūsų pasaulyje nėra – juk dėl to būtina egoizmą pakeisti į davimą, neapykantą į meilę, o tai įmanoma tik vadovaujantis integraliojo auklėjimo metodika.

Daugiau šia tema skaitykite:

Neramus šimtukas

Neprisitaikę prie gamtos išmiršta

Tokia, kokia dabar, ES ateities neturi

Komentarų nėra

Pašalinti pertvaras!

Dvasinis darbas

Europos kongresas. 1-oji pamoka

Klausimas: Kaip mes įgysime bendrą ketinimą, jeigu visi esame skirtingi?
Atsakymas: O kuo mes skiriamės? Jeigu pašalinsime visus žemiškus požymius: vyriškus ir moteriškus kūnus, gyvuliškus instinktus ir įvairias savybes, kurias įgijome gimdami, pašalinsime tai, kad buvome auklėjami skirtingose bendruomenėse, mokyklose ir t. t., neliks nieko, kas mus skirtų. Vadinasi, tai, kas mus skiria – smulku, žema, žemiška ir paviršutiniška. Taigi, tokios būsenos dabar esame.­
Iš tiesų esame viena bendra visuma. Nėra jokio skirtumo tarp mūsų. Mes – absoliučiai bendra, viena visuma. Visa tai yra Adam – viena bendra sistema, viena bendra siela ir nieko daugiau.
Būdami tokios pradinės būsenos, kuri vadinama „Begaliniu pasauliu“, mes nieko nejaučiame, kaip sėklos lašas, kuris patenka į gimdą, ir moteris tampa nėščia. Ką jaučia šis sėklos lašas? Nieko!
Tam, kad imtume vystytis, kad suvoktume, kas mes, sudužo bendra siela. Mes sudužome į šimtus, į tūkstančius milijardų skeveldrų. Šios skeveldros ir duoda mums atskirtumo jausmą, pertvaras tarp mūsų žemiškojo egzistavimo lygiu. Jeigu aš panaikinu pertvaras tarp savęs ir likusiųjų, tuomet pradedu jausti viską. Šias pertvaras sudaro penki noro lygmenys.
Tiek, kiek neutralizuoju šį egoistinį norą, atmetimo jausmą, mus skiriančią pertvarą, tiek imu jausti šviesas (nefeš, nešama, chaja, jechida). Štai ir viskas, nieko daugiau nėra! Mes egzistuojame egoizmo viduje, ir tai, ką jaučiame jame, ir yra mūsų pasaulis.
Sunaikinkime visas pertvaras tarp mūsų ir tada suvoksime bendrą visumą. Kūnas nustos egzistuoti. Jis išnyks iš mūsų jutimo organų, tada save jausime kaip vieną bendrą norą, pripildytą vienos bendros Šviesos. Tai pasiekiama tik tarp mūsų.

Iš pirmos Europos kongreso pamokos 2012 m. kovo 23 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kurgi tavo unikalumas?

Individualumas – susiliejant

Individualumas – būtent dvasiniame pasaulyje

Komentarų nėra

Aukštesnysis protas

Filmai, klipai

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Moterų noro galia

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

Europos kongresas. 3-ioji pamoka

Klausimas: Aš visą gyvenimą ieškojau ryšio su Kūrėju. Ir dabar jį jaučiu: suprantu, kad Kūrėjas siunčia man didžiulius trukdžius. Vyksta vidinis dialogas su Kūrėju. Man reikia suprasti, ko Jis iš manęs nori. Kaip tai suprasti, kaip Jį pajausti?
Atsakymas: Viskas, kas susiję su vienintelės Aukštesniosios jėgos, Kūrėjo, atskleidimu, priklauso ir moterims. Tik moterys neturi galimybės pačios sukurti detektoriaus, jutiklio, Kūrėjo jutimo organo.
Net ir vyrai negalės sukurti šio detektoriaus, jeigu moterys jų nepalaikys. Mes dirbame kartu. Tik moterys aplink vyrus turi sukurti sąlygas: stumti, įtikinti, padėti, tarpininkauti visur, kur tik galima. Bet svarbiausia – moters noras. Jūsų noras turi daryti poveikį vyrams. Kaip žmona, kuri išveja vyrą iš namų: tegul eina dirbti ir atneša užmokestį – šeima turi egzistuoti.
Be šito vyrai skirtų dėmesį tik „žaisliukams“, žaistų visą gyvenimą. Būtent dėl moters noro pasaulis vystosi mūsų ir dvasiniame pasaulyje.
Moteris geriausiai atsiskleidžia platinime. Jeigu ji platina – tai jos funkcija – ji gimdo, ji plečia. Čia ji dirba daug geriau nei vyras. Aš manau, kad tokia jos realizacija pati tiksliausia ir teisingiausia.
Be to, ji turi palaikyti vyriškąją grupę, rūpintis ja kaip motina vaikais, kad jie nesibartų ir nesimuštų, viską sutvarkyti ir nuraminti. Tarp moterų taip pat turi būti santarvė. Jeigu moterys gerai, teisingai sutars, vyrai viduje negalės bartis. Pabandykite.
Vyrai visada jaučia moteryje šiek tiek motinos, tai lieka jiems per visą gyvenimą. Jeigu jūs, moterys, sukursite tokias sklandžias, geras aplinkybes, vyrai pajaus, kad šiose aplinkybėse jie turi tvarkytis kitaip. Jeigu jūs padėsite jiems suartėti, jūsų noras prisidės prie šito, kitaip sakant, pastūmės juos dvasiškai. Įsivaizduojate, kokį darbą jūs darote ir ką juo iššaukiate!

Iš 2012 m. kovo 24 d. Europos kongreso trečiosios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Moteris – tai noras

Į tobulumą – harmonijoje su gamta

Pasaulio vienybė – harmonijoje tarp vyro ir moters

Komentarų nėra

XXI amžiaus maras: stresas plinta kaip gripas

Krizė, globalizacija

Pranešimas („The Daily Mail“): Havajų universiteto atliktų tyrimų rezultatai: stresu žmonės užsikrečia vienas nuo kito taip pat, kaip ir gripu.
Žmonės sugeria emocines vibracijas ir, užsipildę kitų žmonių jausmais, pradeda neigiamai mąstyti, o gautą iš aplinkos stresą reikšti kūno kalba: keičiasi jų laikysena, eisena bei veido išraiška.
Vyrai mažiau imlūs aplinkinių nuotaikai, rečiau kenčia nuo perimto streso, tačiau moterys dažnai jam pasiduoda. Britanijos personalo ir kadrų plėtros institutas tokį antrinį stresą vadina „XXI šimtmečio maru“.
Komentaras: Sprendžiant pagal pasaulyje besireiškiantį integralumą, tarpusavio ryšius, abipusė įtaka vienas kitam tik stiprės, įskaitant bendrą nuotaiką, sveikatą, sėkmę ir kt.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Manojo egoizmo smėlio audra

Mažas žmogaus žingsnelis – milžiniškas žmonijos žingsnis

Komentarų nėra

Susidūrimo momentas

Kongresai, įvykiai, Realybės suvokimas

Europos kongresas. 4-oji pamoka

Praradę galimybę jausti savo kūną arba netekę kūno savybės jausti aplinkinius daiktus – nebejaustume ir savęs.
Dabar mes jaučiame žemės trauką ir neįsivaizduojame, ką reiškia patirti nesvarumo būseną. Tai – ypatinga savybė, ypatingas jausmas. Jeigu nustotume jautę spaudimą savo kūnui (milijardai atomų ir molekulių kiekvieną sekundę tarsi tvinksi mumyse, suteikdami buvimo pojūtį), jeigu jie mūsų neveiktų, mes nejaustume savo kūno. O jei dar panaikintume garsų ir šviesos dirgiklius – prarastume ir savęs pojūtį.
Visas mūsų gyvenimo pajautimas yra pagrįstas sąlyčiu, poveikiu vienas kitam, susiduriančių dalelių, atomų, molekulių įsiskverbimu viena į kitą, konfrontacija, menkiausiais smūgiais į mūsų nervų sistemą, į regos ir klausos nervus, skonio receptorius ir t. t. Nieko nesuvoktume, jei nejaustume įvairių dalių, savybių kontakto.
Bet koks mūsų jausmas grindžiamas dviem priešingais poveikiais vienas kitam. Norint su kuo nors užmegzti ryšį, reikia pajausti kaip priešpriešą: jis turi veikti mane, o aš – jį. Taip šeimoje kartais neapsieinama be mažų konfliktų, kad aštriau pajaustume priklausomybę vienas nuo kito, tarpusavio kontaktą.
Visa tai kyla iš mūsų šaknies. Kūrėjas sukūrė kūrinį, ir šis kūrinys turi jausti Kūrėją. Kitaip tariant, tarp mūsų turi vykti susidūrimai. Ir kuo ryškesnis, kuo stipresnis bus tas susidūrimas, tuo didesnė atsiras galimybė įsiskverbti vienas į kitą, pajausti vienas kitą. Tačiau šis susidūrimas turėtų būti įgyvendinamas kaip abipusis skverbimasis, abipusis supratimas, abipusė meilė. Tik tada jie galės pasimėgauti  vienas kitu.
Todėl mūsų susijungimas su Kūrėju vyksta, nors ir smūgiuojant, bet abipusiai skverbiantis. Kad ir ką jaustume, mes jaučiame tai tik dėl dviejų priešybių priešpriešos.
Knygoje „Šamati“ yra straipsnis, kuris vadinasi „Žemės pranašumas – visur“. Žodis „žemė“ reiškia mūsų kylančius norus. Pasakyta, kad niekas neatsiveria mums tikruoju pavidalu – o tik esant priešybių priešpriešai : šviesa – iš tamsos, gėris – iš blogio ir pan. Viskas yra tik santykyje.
Įsilieję į naują visuomenę jaučiamės blogai, kol neišsiaiškiname. Tačiau palaipsniui priprantame, nes pamatome, kokiomis sąlygomis ir principais čia vadovaujamasi kuriant tarpusavio santykius. Pradedame suprasti, kaip vyksta smūgiai ir vienijimasis.
Taip nutinka visur ir visada. Bet kurią mūsų savybę, bet kurį pojūtį sudaro du poliai: priešingybės ir panašumo. Ir tik nuo jų teisingos priešpriešos priklauso jų tarpusavio harmonija – taip pat, kaip dera minoras ir mažoras, šviesa ir tamsa, saldumas ir kartumas.
Turint tik vieną parametrą, nieko neįmanoma pasiekti – tada nesijaus skonio. Mūsų veikloje būtina matyti kontrastus, prieštaravimus, o kartu šių priešingų savybių tarpusavio panašumą ar bendrą tikslą.
Tas pats vyksta ir dvasiniame darbe. Yra dvi linijos, kurios nusileidžia iš Kūrėjo: dešinė ir kairė. Kairė linija – tai gavimo savybė, dešinė – davimo.
Mes statome 125 savo kilimo pakopas, pradėdami nuo apatinės, nulinės pakopos – priešpriešindami davimo (gerumo, meilės) savybę ir gavimo (egoizmo, blogio) savybę. Kokiu lygiu galime jas savyje supriešinti, ant tokios pakopos ir pakylame.
Kažkurioje vietoje gėrio ir blogio yra subalansuota, tarkime, 5 gramai, kažkurioje – 10 kilogramų, o dar kažkurioje – begalybė: čia viskas, ką turime gero ir blogo, realizuojasi į vieną bendrą visumą. O ankstesniuose etapuose – tik iš dalies.

Iš 2012 m. kovo 24 d. vykusios Europos kongreso 4-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Akmuo, panoręs pats save pakelti

Žvelgiant per dviejų norų prizmę

Kaip išaugti iš nulio

Komentarų nėra

Konkurencija – tai gerai?

Auklėjimas, vaikai, Filmai, klipai

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Moteris – tai noras

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

Europos kongresas. 3-ioji pamoka

Klausimas: Visi mes, ir moterys, ir vyrai, ieškome, kaip pakilti į kitą lygmenį. Kaip šis teisingas suvokimas turi ateiti moteriai? Juk vyrai jungiasi ir svarsto šiuos klausimus grupėse, o moteris nedalyvauja šiame procese?
Atsakymas: Moteris – tai indas, kurį vyras turi užpildyti savo darbu Kūrėjui. Kuo jis pripildo šį indą? Kūrėju. Vyras čia yra tik priemonė. Tai vadinama ekranu ir atspindinčia šviesa.  Tai – vyriškas darbas. O moteriškas darbas – tai didžiulis noras atskleisti Kūrėją.
Kur gi jūs matote moters vaidmens menkumą, kai iš tikrųjų ji yra tas noras, be kurio vyrui nėra ką daryti? Todėl nevedusių vyrų niekada nepriimdavo mokytis kabalos. O ką jam daryti, jei jis neturi žmonos? Tai vadinama „pusė kūno“. Yra toks posakis kabaloje: nevedęs vyras – tai pusė kūno. Turint pusę kūno, tau nėra ko ateiti mokytis.
Todėl įvertinkime moters vaidmenį.

Iš 2012 m. kovo 24 d. Europos kongreso trečiosios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio vienybė – harmonijoje tarp vyro ir moters

Ko trūksta dvasiniam vyrų tobulėjimui?

Ypatingas spaudimas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »