Pateikti Ketvirtadienis, gegužės 3, 2012 dienos įrašai.


Mokestis už kamšatį

Grupė, Platinimas

Klausimas: Ar grupės būsena daro įtaką jos darbui platinime?
Atsakymas: Aš nesikišu į mūsų grupių reikalus. Žmogus pats save formuoja, ir aš negaliu to už jį atlikti. Jį painioja, sukelia sunkumų, prideda puikybės ir kitokių savybių. Arba jis teisingai supranta kelią ir nugali kliūtis, arba ne.
Blogiausiu atveju, žmogus išsitaisys ne dabar, o, tarkim, po penkiasdešimties metų. Aš į tai žiūriu su didele kantrybe. Kiekviena grupė gauna tai, kas jai priklauso, kaip ir kiekvienas žmogus. Aš sėju, o daigai nuo manęs jau nebepriklauso.
Žinoma, grupės būsena daro įtaką jos darbui platinant. Viskas, kas buvo nerealizuota, kas turėjo įvykti tuo etapu, bumerangu grįžta atgal ir kelissyk stipriau. Juk grupė gavo galimybę ir jos neišnaudojo.
Kiekvienas iš mūsų atsako už kitus. Užimdamas savo vietą bendrame Gyvybės medyje, privalau Šviesą pravesti toliau į apačią, vorele. Nuo manęs atsišakoja vagos, kuriomis Šviesa turi tekėti į kitus. Tačiau jei manyje įvyko kamšatis – vagos išdžiūsta. Man skirtas tam tikras laikas (t) perduoti Šviesai, tačiau aš užduoties neatlikau, ir dabar visa Šviesa, skirta iš manęs išsišakojantiems kanalams, stovi „kamštyje“, negalėdama tekėti toliau žemyn.
Tuo pat metu jaučiu ją, kaip neigiamą jėgą ir privalau už tai sumokėti. Juk pagal programą privalėjau atverti savo vožtuvą, kad kiti žmonės imtų vienytis ir taisytis. Tačiau vietoj to aš leidausi į asmeninius išskaičiavimus, ėmiau didžiuotis, pradėjau pataikauti savo troškimui valdyti… Galiausiai ši puikybė ir valdžios troškimas bus sudaužyti tos pačios Šviesos, kuri susikaupė mano ruože ir negali judėti toliau. Jos spaudimas (P) suveiks ir galų gale susprogdins mane.
Tai atsieis labai daug. Juk aš užkirtau Šviesai kelią į daugelį žmonių ir atėmiau iš jų ryšį su ja. O tuo tarpu jie savo ruožtu turėjo nukreipti ją toliau. Gali būti, kad be Šviesos palikau tūkstančius, milijonus…
Štai ir išeina, kad jeigu žmogus nesimoko geruoju, tai mokosi bloguoju.

Iš 2011 m. rugsėjo 17 d. kongreso Toronte paskaitos

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvo pasirinkimo pakopos

Kas nori labiau susijungti?

Aplenkiant gamtą

Komentarų nėra

Žmogus nėra kilęs iš beždžionės – jis ja tapo

Realybės suvokimas

Nuomonė (A. Makarovas, mokslų daktaras, paleontologas): Žmonių susidomėjimas savimi turi gilias evoliucines šaknis. Jis buvo naudingas mūsų protėviams, nes savęs supratimas padeda suprasti kitus, o kitų supratimas – sėkmės garantas visuomeniškam primatui. Tačiau šis interesas turi šalutinių pasekmių: polinkį į savęs pervertinimą, atskyrimą savo nuo svetimo ir žmogaus nuo gyvūno (neprotingo, primityvaus, plaukuoto). Daug ką galima sužinoti apie žmogų, naudojant įvardžius „mes“ –  dažniausiai šiuose santykiuose slypi ne logika, o emocijos: „Mes esame gyvūnai“ – skamba žeidžiančiai, „Mes esame beždžionės“ – iššaukiančiai. Netiesa, kad žmogus kilęs iš beždžionės, kadangi, vadovaujantis biologine klasifikacija, žmogus kaip buvo beždžionė, taip ja ir liko!
Evoliucija tik žmogaus atveju leido atsirasti rūšiai su didelėmis smegenimis. Juk šis organas kainuoja gyvūnui itin brangiai: naudoja daug kalorijų, todėl reikalauja daugiau maisto, didelės smegenys apsunkina gimdymą: mūsų protėvių mirtingumas gimdant buvo labai didelis, be to, mirdavo ne tik vaikai, bet ir motinos. Galima puikiai gyventi be didelių smegenų – kaip visa gyvoji gamta, esanti aplink mus.
Komentaras: Dėl ko gamtai prireikė vystyti ypatingą rūšį su nereikalingai didelėmis smegenimis, kuri jas panaudoja prieš save? Būtent į šį klausimą šiandien turime gauti atsakymą. Mums reikalingos didelės smegenys, kad įsisavintume aukštesnįjį gamtos lygmenį! Kasdieniniam egzistavimui naudojame tik keletą procentų smegenų galios, o likusi dalis bus panaudojama ateityje!

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucija tęsiasi

Mūsų gyvūniniai prietarai…

Komentarų nėra

Integralus auklėjimas suaugusiems

Filmai, klipai, Integralus auklėjimas

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra