Žmogus nėra kilęs iš beždžionės – jis ja tapo

Realybės suvokimas

Nuomonė (A. Makarovas, mokslų daktaras, paleontologas): Žmonių susidomėjimas savimi turi gilias evoliucines šaknis. Jis buvo naudingas mūsų protėviams, nes savęs supratimas padeda suprasti kitus, o kitų supratimas – sėkmės garantas visuomeniškam primatui. Tačiau šis interesas turi šalutinių pasekmių: polinkį į savęs pervertinimą, atskyrimą savo nuo svetimo ir žmogaus nuo gyvūno (neprotingo, primityvaus, plaukuoto). Daug ką galima sužinoti apie žmogų, naudojant įvardžius „mes“ –  dažniausiai šiuose santykiuose slypi ne logika, o emocijos: „Mes esame gyvūnai“ – skamba žeidžiančiai, „Mes esame beždžionės“ – iššaukiančiai. Netiesa, kad žmogus kilęs iš beždžionės, kadangi, vadovaujantis biologine klasifikacija, žmogus kaip buvo beždžionė, taip ja ir liko!
Evoliucija tik žmogaus atveju leido atsirasti rūšiai su didelėmis smegenimis. Juk šis organas kainuoja gyvūnui itin brangiai: naudoja daug kalorijų, todėl reikalauja daugiau maisto, didelės smegenys apsunkina gimdymą: mūsų protėvių mirtingumas gimdant buvo labai didelis, be to, mirdavo ne tik vaikai, bet ir motinos. Galima puikiai gyventi be didelių smegenų – kaip visa gyvoji gamta, esanti aplink mus.
Komentaras: Dėl ko gamtai prireikė vystyti ypatingą rūšį su nereikalingai didelėmis smegenimis, kuri jas panaudoja prieš save? Būtent į šį klausimą šiandien turime gauti atsakymą. Mums reikalingos didelės smegenys, kad įsisavintume aukštesnįjį gamtos lygmenį! Kasdieniniam egzistavimui naudojame tik keletą procentų smegenų galios, o likusi dalis bus panaudojama ateityje!

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucija tęsiasi

Mūsų gyvūniniai prietarai…

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>