Pateikti Trečiadienis, 9 gegužės, 2012 dienos įrašai.


Naujasis žaidimas

Dvasinis darbas

Klausimas: Sakote, kad turime įsivaizduoti save ištaisytos būsenos. Kaip įsitikinti, kad teisingai ją įsivaizduoju?
Atsakymas: Neįmanoma įsivaizduoti teisingos būsenos! Tą įvaizdį palaipsniui sukurs Šviesa. Ir tiktai Šviesa!
Mūsų mėginimai it vaiko pastangos, kuris atkakliai bando ko nors išmokti, jam nepavyksta, o jis ir toliau stengiasi. Esate matę, su kokiu užsispyrimu vaikas žaidžia ar bando ką nors padaryti. Galiausiai atsiranda mintys, jausmai, jis išsiugdo įgūdžius, tampa suprantančiu, patyrusiu suaugusiu žmogumi. Ir tik taip!
Čia neatskleidžiame nieko nauja. Mes naudojamės ta pačia Šviesa kaip kadaise vaikystėje, kai bandėme tapti suaugusiaisiais. Pasitelkiame tuos pačius gamtoje slypinčius principus. Daugiau nieko nėra! Tai − vienas ir tas pats dėsnis!
Tu stengiesi, statai kubelius, o jie nukrenta. Bandai surinkti lego, o tau nepavyksta. Šokinėji, bėgioji, kažką darai kaip beždžionėlė. Tačiau šios tavo pastangos pritraukia aukštesniąją Šviesą − tą paslėptąją, tave ugdančią gamtos jėgą.
Ji išlavino mus mūsų gyvūniniame lygmenyje ir mes tapome suaugusiais žmonėmis. Ir lygiai taip dabar sąmoningai žaidžiame aukštesniąją pakopą, kad ta pati jėga išvystytų mus iki savo lygio.
Ką tu žaidi, tuo ir tapsi! Tiktai taip!
Šiandien su jumis žaidžiame žaidimą „Tapti panašiems į Kūrėją“. Ir mums tai pavyks, jeigu ir toliau žaisime! Žaidimas − tai, kas augina žmones. Reikia įsivaizduoti, kad tu jau esi ten! Įsivaizduoti save suaugusį − tai svarbiausia: „O ką reiškia būti ant aukštesnės pakopos?“ Mes juk to norime, tad ir realizuokite tą savo norą! Fantazuokite: „O ką gi tai reiškia?“ Žaiskite tai! Tačiau jūs jau žaidžiate remdamiesi savo žiniomis.
Skaitote daug straipsnių, klausote pamokas: ką reiškia „aukštesnė pakopa“, „davimo savybė“, „aukščiau egoizmo“, „ekranas“, „rešimot“, „parcufai“, „Šviesa Chasadim“, „Šviesa Chochma“ ir t. t. Ką visa tai reiškia? Kaip įvyksta perėjimai? Bandykite visą laiką įsivaizduoti, kad jūs jau ten − ir jūs tapsite tuo! Tai visos gamtos veikimo principas. Lyginant su vaikų augimu − nieko naujo.

Iš 2012 m. kovo 23 d. pirmojo seminaro Europos kongrese Vilniuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Draugai, įjunkite Šviesą!

Žaidimas – tai labai rimta

Žmogus, lipdantis save

Komentarų nėra

Kaip išvystyti savo polinkius?

Auklėjimas, vaikai

Nuo aplinkos labai priklauso, kurie žmogaus polinkiai labiau išsivystę (priklausantys gyvūninio kūno ar žmogaus lygmeniui), kaip juos išnaudojame ir kuriuos vystome labiau.
Jeigu tėvai augina vaiką aplinkoje, kur, sakykime, labiausiai vertina mokslą, tai nenuostabu, kad ir jis persiima jo reikšmingumu ir pradeda suprasti, kad vystymasis šia kryptimi – labai svarbus ir garbingas užsiėmimas. Nors iki tol jo polinkiai į mokslą buvo tik užuomazginiai, tarkim, jis tenorėjo pažinti kai kuriuos įdomius gyvenimo dalykus (apskritai, šį siekį turi kiekvienas), tačiau veikiant aplinkai šie jo sugebėjimai ypatingai išsivystė.
Kitais žodžiais tariant, supanti aplinka gali pakeisti mano polinkių balansą ir dalį iš jų išvystyti daugiau, o dalį – mažiau.
Aš pajutau tai ir pats. Mano tėvai labai norėjo, kad aš kaip įmanoma geriau išvystyčiau savo sugebėjimus ir užrašė mane į sporto būrelius. Aš bėgiojau 500 m distancijas. Vėliau jie mane atidavė į muzikos mokyklą, kur susipažinau su klasikine muzika. Ją ir šiandien garbinu, mėgstu ir suprantu geriau nei kitas muzikos rūšis.
Pavyzdžiui, teatrui mano tėvai neteikė didelės reikšmės, todėl šia kryptimi aš nesivysčiau. Tačiau mokslas ir technika buvo ir jiems, ir man labai svarbūs. Turėjau natūralią vidinę paskatą mokytis. Prisimenu, kad pats ėjau į vaikų būrelius, kur didelis dėmesys buvo skiriamas fizikos, astronomijos ir kt. studijoms. Tam skyriau visas savo jėgas ir žinias.
Kitais žodžiais, vaikas vystosi veikiant aplinkai: tėvams, supančioms aplinkybėms, vietai, kur jis gyvena, ir esamoms ten galimybėms. Galiausiai visa tai įvairiapusiškai vysto žmogų, kai dalis jo polinkių vystosi daugiau, dalis – mažiau, o kai kurie ir visai nuslopinami.
Žmogaus augimo procese jo laisvą pasirinkimą realizuoja, apriboja ir formuoja aplinka, kurioje jis gimė ir vystėsi vaikystėje. Taip tęsiasi gyvenimas. Aš net nesakyčiau, kad mes turime tame galimybę laisvai rinktis. Gal šiek tiek ir turime, tačiau netgi ir tai, ką turime, imame iš savo aplinkos. Ar kalbėtume apie madą, ar apie draugus, kurie lyg atsitiktinai yra šalia ir įteigia žmogui, kas turi didelę vertę, o kas ne.
Tačiau taip pat turime suprasti, kad labai reikšminga ir visų mūsų ankstesnių gyvenimų, vadinamųjų gyvenimo ciklų, patirtis, iš kurios gauname rešimot (informacinius genus). Pereidamas iš vieno gyvenimo ciklo į kitą, žmogus su savimi perneša savo sukauptą vystymosi potencialą. Kitaip tariant, gimęs jis vystosi ne tik veikiamas vis šiuolaikiškesnės visuomenės, bet iš kartos į kartą pačiame žmoguje atsiranda naujų polinkių (rešimot), kurie veikia jo vystymąsi. Ypatingai tai jaučiama mūsų laikais.
Jeigu stebėtume vaikus, tai pamatytume, kad jie labai greitai pagauna viską, kas yra šiuolaikiška, – daug geriau nei mes, tarytum jau gimė pasiruošę, išsiaiškinę, kas būtina, ir turėdami savybių, kurios padeda jiems suvokti šiuolaikinį pasaulį. Kaip vikriai jie įvaldo kompiuterius, mobiliuosius telefonus ir kitas naujoves! Vyresniesiems – viskas sudėtingiau. Jeigu man tenka aiškintis kokią nors naują technologiją, tai labiau pasitikiu savo vaikais, – jie lyg jau turi prieigą prie to, jie tarytum turi įgimtą gebėjimą suvokti šių naujų daiktų prigimtį ir visiškai natūraliai supranta, kaip su jais dirbti. Tarytum tai indigo vaikai ar ateiviai iš kitos planetos!
Vaikai mums rodo, kad egzistuoja informaciniai genai rešimot, kurie vystosi ir perduodami iš kartos į kartą. Mes vadiname šį procesą gyvenimų ciklais, iš tiesų, tame nėra nieko mistiško.
Kaip šiandien ryškėja, visi esame vieni su kitais susiję, ir tarp mūsų egzistuoja tam tikras bendras laukas, panašus į gravitacinį ar elektromagnetinį. Tai – minčių ir norų laukas, kuris sujungia mus visus kartu aukščiau laiko ir atstumo. Mes egzistuojame šiame lauke ir per jį iš kartos į kartą perduodame vienas kitam mūsų įgytą informaciją. Nenuostabu, kad mūsų fiziniai kūnai, esantys šiame lauke, pagauna naują informaciją, ir taip nauja karta iškart tampa pasiruošusi teisingai įsijungti į naują epochą.

Iš 2011 m. gruodžio 29 d. 3-iojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Pjesė, virstanti gyvenimu

Jūs gimėte nuostabiu metu!

Komentarų nėra