Klausimas: Koks turi būti požiūris į vartojimą, kad pasirūpintume fizine kūno sveikata?
Atsakymas: Pavyzdžiui, aš sergu lengvos formos diabetu. Pasireiškia jis tuo, kad aš mėgstu saldžiai, mėgstu cukrų. Gamtoje yra vaisių, medaus, bet nėra cukraus. Jei aš nevalgyčiau cukraus daugiau nei reikia, tai nesusirgčiau.
Egzistuoja labai daug rūšių maisto, kurį gaminame tik dėl to, kad papildytume kažkieno banko sąskaitą pinigais ir, galiausiai, ligonines – pacientais. Žmonija turi atlikti visos savo veiklos reviziją ir palaipsniui išimti iš vartojimo viską, kame yra nuodų: iš pradžių aprūpinti reikalingais pakaitalais, o paskui nutraukti gamybą.
Kaip kovojame su rūkymu, taip turime kovoti su viskuo, kas kenkia kūnui ir sveikatai. Gamtoje yra natūralus ingredientų rinkinys: daržovės, vaisiai, mėsa, žuvis, vanduo… Štai juo ir reikia apsiriboti. Ko nėra gamtoje, tai, be abejonės, kenksminga kūnui. Ir priešingai, kas yra gamtoje, tai galima tinkamai panaudoti.
Klausimas: Šiandien panaši mityba kainuos žymiai brangiau nei įprasta…
Atsakymas: Aš nesakau, kad reikia grįžti prie vegetarizmo ir natūralizmo, prie švarios biologijos, be genetikos. Čia neturime pasirinkimo, nes negalėsime išmaitinti žmonijos. Tačiau reikia atlikti tyrimus ir paruošti reikiamas technologijas. Pavyzdžiui, aš turiu pažįstamą, kuris Aravos dykumoje augina vaisius ir daržoves be cheminių priemaišų: jis naudoja specialias bakterijas, kurios naikina kenkėjus.
Trumpiau tariant, yra įvairiausių kelių, bet, visų pirma, turime visus aprūpinti maisto produktais – tai aišku. Paskui palaipsniui judėsime prie ekologiškumo.
Todėl ir sakau, kad integralusis išsilavinimas turi apimti visas mūsų gyvenimo sritis, kad kompleksiškai vestų mus į išsitaisymą ir pusiausvyrą. Kartu įtvirtiname sveikus, subalansuotus santykius visose žmonijos veiklos rūšyse. Ši sąmonės ir santykių  revoliucija atsispindės technikoje, ekonomikoje, žemės ūkyje ir visur kitur.

Iš 2012 m. sausio 9 d. 11-ojo  pokalbio apie naująjį gyvenimą