Pateikti Antradienis, 15 gegužės, 2012 dienos įrašai.


Informacinis tikrovės laukas

Realybės suvokimas

Iš 3-iosios pamokos Kolumbijoje

Žmogus pagal savo prigimtį nori ne tik nugyventi gyvenimą, bet ir jį suprasti: kas jį valdo, kokia programa ir koks jo tikslas? Todėl jis tyrinėja gyvenimą, kitais žodžiais tariant, tyrinėja gamtą.
Būdamas pasaulyje, esu veikiamas įvairių faktorių. Tačiau man nežinoma, kas mane valdo. Mažą kūdikį valdo vidiniai potraukiai, aiškiai matome, kaip prigimtis verčia jį tobulėti. Suaugusiesiems tai pasireiškia ne taip stipriai.
Esmė ta, kad kažką tyrinėti galime tik būdami laipteliu aukščiau. Taip aš tarytum įtraukiu tyrinėjamą objektą į save, atlieku analizę ir sintezę, padarau išvadas. Tai įmanoma todėl, kad mano protinis ir jutiminis suvokimas viršija tiriamą objektą.
O kaip tada, kai esu dalis gamtos, kuri veikia mane, yra mano minčių ir norų šaltinis? Tokiu atveju nežinau, kas man atsitiks už akimirkos, kaip susiklostys gyvenimas, kas bus su pasauliu, kuriame priklausau nuo visų. Yra duomenų, kurių negaliu priimti protu, pajausti.
Kaip tai kontroliuoti? Juk esu visiškai susipainiojęs, neįstengiu paimti iš gyvenimo tos gerovės, kurią galėčiau gauti. Akivaizdžiai tai matome žmonijoje, kuri nežino kodėl, kam ir kaip gyvena. Net išmintingi, protingi žmonės galop pasiklysta.
Taigi, tikrai ištirti savo gyvenimą galėsime, tik jei pakilsime aukščiau jo. Kaip tai padaryti? Reikalinga priemonė, padėsianti pakilti virš savo esybės. Taip, likdamas savimi, sugebėsiu pažvelgti į save iš viršaus, iš visuotinės gamtos pozicijos, iš tos srities, kur atsinaujina visi norai ir mintys.
Pasaulyje yra žmonių, kurie iš tikrųjų jaučia, kas įvyks rytoj ar net už kelerių metų. Mokslininkai šiandien taip pat pripažįsta, kad mūsų tikrovėje egzistuoja vadinamasis informacinis laukas. Jame slypi kiekvieno iš mūsų ir viso pasaulio likimas, visa programa, pagal kurią vystomės. Tačiau patiems nepavyksta sukurti su juo ryšio, net artimiausia ateitis mums nematoma. Svarbiausia, kad nežinome, kaip teisingai elgtis šiandien, kad užsitikrintume ateitį.
Praeitose kartose nelabai siekėme pažinti „programinį lauką“. Gyvenimas dar nebuvo toks sudėtingas ir painus, mums jo visiškai užteko tokio, koks yra. Todėl pasakyta: „didelės žinios – didelis liūdesys“. Tačiau šiandien, užmerkdami akis į tai, kas vyksta, ne tik nesumažiname savo kančių, o priešingai – didiname. Turiu bėdą: nežinau, kas įvyks rytoj ar poryt, kaip reikia elgtis, kad viskas būtų teisingai, bet žinoti tai šiais laikais būtina.
Priėjome vystymosi etapą, kai turime atskleisti gyvenimo programą. Be šito mums gresia pavojai ir daugybė kančių. Jau pakankamai išaugome, išsivystėme iki tokios pakopos, kai šis klausimas neduoda ramybės ir reikalauja įsikišti į programą. Galiausiai tiesiog privalome atskleisti visą gamtą, pakildami į esantį joje informacinį lauką. Tik tada sugebėsime priimti sprendimus ir susidorosime su problemomis, pasitelkdami įgytas žinias, ir taip užtikrinsime sėkmingą tolimesnį kelią.

Iš 2012 m. balandžio 29 d. pamokos tema „Grupė ir dvasinis vystymasis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Aukštesnioji programa laukia tavo dalyvavimo

Vidinis regėjimas ir jėgų pasaulis

Komentarų nėra

Gyventi kitų rūpesčiais

Grupė, Laidavimas

Klausimas: Ką Jūs turite omenyje tardamas žodį „meilė“?
Atsakymas: Aš turiu omenyje tai, kad kiekvienas iš mūsų nuolat gyvena kitų rūpesčiais.
Taip pat kaip grupėje: joje mes pradedame dirbti treniruodamiesi, kiekvienas iš mūsų nori sukurti kitiems maksimaliai komfortišką būseną. Kitaip tariant, turiu suprasti kitus žmones, jausti juos. Kiekvieną kartą aš turiu pasiųsti jiems atitinkamus signalus: verbalinius, fizinius, minčių forma ir t. t.
Turiu užmegzti su draugais tarpusavio laidavimo ryšį, kai kiekvienas iš mūsų užtikrina visiems kitiems tokį santykį, vienas kito jautimą, kad būčiau tikras, jog veikdamas juos sulaukiu tokio paties poveikio savo atžvilgiu. Ir taip mes nuolat kartu kylame virš savo egoizmo, įgydami jam priešingų savybių.
Toks darbas tarpusavyje – pats svarbiausias darbas grupėje.
Įvaldę šią metodiką, mes ne kartą krisime į egoizmą, jausime trauką ir vėl kažkokių kliūčių atsiradimą – iki visiško išsitaisymo, iki galutinio pakilimo virš egoizmo.
Vis dėlto patirdamas bet kokias būsenas grupėje ir netgi išorėje – santykiuose su namiškiais ir kitais žmonėmis – aš jau iš karto susitelksiu į tą pačią idėją, į tą pačią praktiką. Ir galų gale tokiu būdu galėsiu teisingai sąveikauti su visu pasauliu.

Iš 2012 m. vasario 27 d. pokalbio apie integralų auklėjimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trūksta tik meilės

Kelias į tarpusavio laidavimą

Laidavimas – raktas į naująjį pasaulį

Komentarų nėra

Gimimo stebuklas

Filmai, klipai, Realybės suvokimas

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra