Pateikti Penktadienis, gegužės 18, 2012 dienos įrašai.


Didelė šeima prie apvalaus stalo

Krizė, globalizacija, Laidavimas, Viena siela

Negalėsime tiesiogiai sustabdyti šeimų irimo tendencijos. Jokios priemonės, kuriomis išsivysčiusios valstybės skatina gimstamumo augimą, nepadeda.
Tikriausiai tai prigimtinis mūsų vystymosi dėsnis ir, visų pirma, reikia pasidomėti, ko gamta nori iš mūsų. Dėl ko ji vystė mūsų kartą po kartos, keldama vis aukščiau gyvūninio lygmens? Jeigu nenoras turėti šeimą ir vaikų yra vidinis impulsas, tai su juo neįmanoma kovoti.
Reikia tik išsiaiškinti, kur tokiu impulsu mus stumia gamta. Gamta, atskleisdama mums mūsų visuotinę priklausomybę, reikalauja, kad būtume labiau subalansuoti, susiję, integralesni, sujungti vienas su kitu. Šiandien kiekviena šalis priklausoma nuo kitų tiekiamų maisto produktus, drabužių, elektros – visko, ko reikia gyvenimui.
Gamta spaudžia mus, versdama pajusti tokią visišką priklausomybę vienas nuo kito, tarsi mes visi – viena šeima. Nors mes trokštame pabėgti iš šeimos ir išsilaisvinti nuo visų įsipareigojimų, bendras spaudimas veikia priešinga kryptimi. Viena vertus, gamta tarsi suteikia mums galimybę pabėgti iš įprastos mažos šeimos. Kita vertus, ji spaudžia mus iš visų pusių į krūvą tarsi gniaužtais, versdama pajusti, kad visi priklausome vienas nuo kito.
Ji tarsi sako, kad mes jau ne maža šeima, gyvenanti viename name, o viena didelė šeima, gyvenanti visame Žemės rutulyje. Ši tendencija mums atrodo labai keista, kol kas nesuprantame, ką ji reiškia ir kaip su ja gyventi.
Aš daug keliauju po visą pasaulį ir matau, kad visose šalyse sklinda ta pati kultūra, anglų kalba, tapusi tarptautine, supanašėja žmonės, maistas, drabužiai – pasaulis tampa „apvalus“.  Juntama priklausomybė tarsi šeimoje. Vadinasi, palaipsniui keičiame mažą visuomenės ląstelę į didelę.
Greitai visa žmonija pradės taip jaustis. Tam labai padeda masinės informacijos priemonės, internetas, socialiniai tinklai. Todėl negalėsime kovoti su šiuo reiškiniu, net jei jis vyksta prieš mūsų norą. Priešingai, jeigu priešinsiuosi šiam procesui, tik užsitrauksiu nemalonumų, juk gamta vis tiek laimės. Esame po jos vystymosi presu, kuris verčia mus judėti pirmyn.
Kuo geriau suvoksiu gamtos programą ir pats padėsiu jai, tuo greičiau ir maloniau judėsiu pirmyn, tarsi geras vaikas, kuris klauso tėvų.
Todėl, užuot tiesiogiai priešinusis šeimos krizei, reikia suprasti šią tendenciją ir aiškintis, kaip geriausiai veikti tokiomis sąlygomis. Kitaip vis tiek nieko negalėsime padaryti. Jei žmogus neturi noro vesti, negalėsime jo priversti.
Kyla visai kita priklausomybė, reikia mokytis iš gamtos, kur ji mus veda. Tikriausiai ji veda mus į naują gyvenimą, naują vystymosi pakopą, kuri mums dar nežinoma. Jei visas pasaulis susijęs integralia priklausomybe, tai mums, visų pirma, reikalinga pakeisti savo prigimtį: liautis būti egoistais ir priimti visus, kaip vieną šeimą, sėdėti prie vieno apvalaus stalo.
Vadinasi, aš dabar turiu didžiulę šeimą, kuri priklauso nuo manęs, o aš priklausau nuo jų. Matyt dėl to, kad žmogus galėtų truputį pakilti ir nesukoncentruotų viso savo matymo tik į savo šeimyną, gamta atima jam natūralų šeimos norą. Tai vyksta šiuo metu. Galbūt tai padės žmogui truputį pakilti ir pažvelgti į visą pasaulį, pamažu suvokiant, kad visas pasaulis – viena šeima.

Iš 2012 m. vasario 2 d. 19-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Trūksta tik meilės

Pavyzdys visam pasauliui

„Apvalus pasaulis“

Komentarų nėra

Kokios tautybės jūsų smegenys?

Įvairūs

Nuomonė (prof. J. Aleksandrov): Jei persikeltume į kitas kultūras, tai ir mūsų smegenys dirbtų kitaip – priklausomai nuo kultūrinės aplinkos. Vystydamiesi vienoje ar kitoje kultūroje, susikuriame tam tikras elgesio normas. Aplinka, kultūrinė terpė pateikia užduotis, o žmogus formuoja savo smegenis joms išspręsti. Todėl kiekviena visuomenė, karta, tauta turi savo smegenis! Liberalai ir konservatoriai, tikintysis ir ateistas – visiškai skirtingi žmonės!
Taip pat daug ką lemia kalba – juk ir Babelio bokšto statybos metu susimaišius kalboms žmonija buvo ne nubausta, o praturtinta. Jos požiūris į pasaulį tapo daugialypis. Kalbos – tai skirtingi požiūriai į pasaulį. Amerikiečių mokslininkai objektus skirsto kitaip negu rusai. Vakaruose daiktai klasifikuojami pagal prigimtį, Rusijoje – pagal jų funkcijas. Rusai ir Pietryčių Azijos gyventojai priklausomi nuo aplinkos, o Vakarų gyventojai – nepriklausomi, todėl pirmieji – kolektyvistai, o antrieji – individualistai. Pirmieji – holistai (vertina struktūros visumą, atsižvelgdami į aplinką), o antrieji – analitikai, tyrinėja atskirus objektus ir jų savybes, nepaisydami aplinkos.
Tiesa viena, tačiau skirtingų kultūrų žmonės, žvelgia į ją iš skirtingų pusių. Rusai, būdami holistai, yra prisitaikę kurti globalias sistemas, numatyti naujus kelius – tai svarbu pradedant mokslinį procesą, plėtros teoriją. O Vakarų kultūra žmones paverčia analitikais ir praktikais. (Todėl Rusija neturi pinigų.)
Rytuose nuo visiems bendros Tiesos atskeliami luitai – naujos idėjos, filosofinės sistemos, kryptys. O kas toliau, nebeįdomu. O vakarietiškas analitinis protas užsiima praktiniu idėjų įgyvendinimu.
Rusija ir Europa – Rytai ir Vakarai, tačiau kiekvienoje šalyje vidurinioji klasė visuomet arčiau Vakarų, darbininkų klasė – pasislinkusi į nevakarietišką mentalitetą.
Rusijoje moralė yra visų socialinių, netgi žinių ir intelekto koncepcijos sudėtinė dalis. Į vakarietiškąją protingo žmogaus koncepciją neįtraukta jo moralė ir dorovė, o rusams didžiulės reikšmės turi etikos komponentas: ar žmogus geras, ar padorus. Taigi rusui moralinės dilemos sprendimas – itin sudėtingas  reikalas, palyginti su vakariečiais.
Komentaras: tyrime kalbama apie „žemiškus“ žmones, o ne apie situaciją, kai žmoguje, veikiant supančiai Šviesai (Or makif), vystosi kitoks mąstymas ir vertybių sistema – aukščiau mūsų pasaulio, kai žmogus pakyla savo vidumi tapdamas aukštesnės sistemos, sielos dalimi, ir visos jo žemiškos (egoistiškos) savybės ištirpsta bendroje aukščiausioje kultūroje – davime ir meilėje, atsižadant savęs.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų gyvūniniai prietarai…

Išlikimo sąlyga

Žmogus nėra kilęs iš beždžionės – jis ja tapo

Komentarų nėra