Paklausk savęs!

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

Žmonės, kurie mūsų sistemoje studijuoja metų metus, klausia manęs: „Na, kada galų gale kas nors bus?“ O aš nežinau, ką jiems atsakyti.
Juk jūs jau esate Aukštesniajame pasaulyje. Pradėkite jausti! O jei jis paslėptas nuo jūsų, tai padarykite, kad jis atsiskleistų! Aš jums juk neduosiu šio raktelio!
Kodėl visi mato manyje vykdytoją, o ne instruktorių? Aš negaliu nieko įvykdyti!
Tarkime, aš treniruoju atletą, kuris turės dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Aš tikrai negaliu dalyvauti vietoj jo. Mano specialybė – treneris. Aš galiu atletui patarti, nurodinėti, pravesti jam įvairiausius užsiėmimus – psichologinius, fizinius, padaryti masažą ir t. t., viską, ko reikia sportininkui. Deja, sudalyvauti rungtynėse vietoj jo negalėsiu. Taip pat ir čia!
Kabalos mokytojas, kaip ir mokyklos mokytojas ar universiteto dėstytojas, jus išleidžia. O toliau jau jūs patys einate savo tikslo link, pasiekiate tam tikrų laimėjimų, realizuodami tas žinias, kurias jums davė mokytojas. Čia viskas taip pat.
Taigi klausti manęs „O kada?“ – tuščias reikalas. Kreiptis reikia tik į save pačius.
Aš galėčiau išeiti į šią sceną ir tylėdamas sėdėti dvi paras, o jūs tuo metu dirbtumėte savo vidinį darbą. Tai būtų nuostabus kongresas! Mes jį transliuotumėme visam pasauliui, ir mūsų draugai visame pasaulyje atlikinėtų lygiai tokius pačius veiksmus. Mes dar prieisime tokią būseną. Jūs neįsivaizduojate, kokia jėga būtų juntama mumyse! Tai būtų sukrečiantis veiksmas!
Taigi tik vidinė koncentracija!
O išoriniai veiksmai – tai tik draugų pagalba ir mano instrukcijos.

Iš 5-osios Europos kongreso pamokos.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo garsiakalbis

Vienintelė galimybė pasistūmėti

Pojūtis, kurio su niekuo nesupainiosi

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.