Pateikti Ketvirtadienis, 24 gegužės, 2012 dienos įrašai.


Naudingas neapykantos atskleidimas

Dvasinis darbas, Grupė

Kai dirbu su draugu kaip su darbuotoju (platiname medžiagą, verčiame tekstus, tvarkome aparatūrą ir kt.), tuomet mudu – vadovas ir pavaldinys. Tai – mūsų gyvūninė būsena. Ir mes suprantame, kad būtent taip turime tvarkyti reikalus.
O vos įžengus į grupę nelieka jokio skirtumo! Žiūrime tik į vienas kito taškus širdyje, tik į Kūrėjo siekį! Šiuo atveju neapykantos atskleidimas pozityvus, nes yra, dėl ko kreiptis aukščiau, Kūrėjo pagalbos, juk aš pats to padaryti negaliu.
Fiziniame lygmenyje šiaip ar taip susitariame: nueiname kartu į barą, pasėdime, išsiaiškiname santykius. Dvasiniame – tai nepadės. Mums reikalinga Šviesa!
Taigi kuo didesnę neapykantą, didesnį blogį tarpusavyje atskleisime, tuo didesnį jausime Šviesos poreikį. Nukreipsime į ją mūsų MAN, pareikalausime pagalbos, šauksime, kol jos sulauksime.
Visiškai įmanoma, kad kol kas pagalbos nebus, nes dar nepakankamai atskleidėme blogį. Juk pasakyta: „Pasaulis sukurtas visiškiems nusidėjėliams arba visiškiems teisuoliams.“ Pirmiausia reikia pasiekti absoliutaus nusidėjėlio būseną. O ji pasiekiama tada, kai veržiesi į tikslą ir matai, kiek dar toli iki jo. Pagal siekio mastą ir nustatai savo atitolimo laipsnį!
Yra grupėje ir pasyvių žmonių, nedalyvaujančių vienijimosi procese. Jie net neįsivaizduoja, kad tai – didžiulis darbas, visa jūra įvairiausių savybių ir jausmų. Drauge tai milžiniška įtampa, kai atrodo, kad visiškai neįmanoma to pasiekti, procesas atstumia iki tokio lygio, kad net pykina, apima bejėgiškumo jausmas!
Visos šios būsenos padeda mums suvokti blogį: palaipsniui, esant bendram palaikymui, tarpusavio laidavimui, kai jaučiama sąveikos su draugais būtinybė. Ir tai įpareigoja. Tada galima pasiekti visiško nusidėjėlio būseną, rasti savąjį egoizmą tarp visų kitų, ir šis egoizmas bus nežemiškas. Kodėl? Todėl, kad vienijimasis turi būti nukreiptas į aukščiausiojo tikslo siekimą, ir tik į jį.
Mes – ne žemiškoji grupė, norinti kartu rinktis tam, kad gerai praleistume laiką, pažaistume futbolą, sukurtume bendrą verslą ir t. t.
Turime kitą užduotį – įgyti davimo ir meilės vienas kitam savybę.
Ir čia išryškėja, kaip smarkiai esame tam priešingi. Šią priešingybę turime pajausti kaip visaapimančią.
Todėl žmonės, siekiantys Kūrėjo, suvokia sąlygą: viskas, kas su mumis vyksta, tai dėl to, kad atskleistume šias būsenas.
Šviesa mums padeda. Taip sutvarkyta, kad Šviesa, leisdamasi iš viršaus kartu su noru (Šviesa ir noras yra vienas priešais kitą), veikia tik tiek, kiek žmogus pajėgus ištverti, kiek gali iškęsti priešingybės Šviesai pojūtį, kaip ryžtingai veržiasi vienybės ir tikslo link, nepaisydamas itin nemalonių jausmų bei labai didelių nusivylimų.
Kitos metodikos nėra. Sugretinamos dvi gamtos jėgos: davimas ir gavimas, Šviesa ir noras. Nieko kito nėra. Tai – grynai praktinė, mokslinė sistema. Vienintelis dalykas, kurio reikia, – tai labai rimtas nusiteikimas ją įgyvendinti.

Iš 2012 m. kovo 25 d. Europos kongreso 5-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakeisti požiūrį į pasaulį

Pirmasis dvasinio kelio etapas

Tikros meilės artimui paslaptis

Komentarų nėra