Pateikti Sekmadienis, 3 birželio, 2012 dienos įrašai.


Dešimt žmonių ir Kūrėjas tarp jų

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Seminare iš dalies nesutikau su tuo, ką kalbėjo draugai. Ar turiu stengtis pritarti visiems?
Atsakymas: Turiu sutikti su viskuo, ką kalba draugai, net jei man atrodo, kad jie neteisūs. Moderatorius teturi sekti, kad svarstymas nenukryptų nuo temos. Jei aš dalį suprantu, o kitos ne – tai mano kaltė, juk turiu suvokti kiekvieną draugą kaip patį didingiausią mano kartos žmogų.
Jei su manimi kalbasi koks nors didis žmogus, tai galbūt aš nieko nesuprasiu, bet vertinsiu jo žodžius su didele pagarba. Štai su kokia pagarba man reikia priimti viską, ką kalba draugai rate, tarsi kabalistas Josi ben-Kisma savo mokinių atžvilgiu. Svarbu ne kokiame lygmenyje jie yra, o kiek aš juos vertinu.
Jeigu pasibaigus seminarui likau nepatenkintas ir nebuvau dvasiškai įkvėptas iki ašarų, tai liudija kad nepakankamai, neteisingai dirbau su savo egoizmu, negalėjau anuliuoti savęs, perimti įkvėpimą ir prabudimą, kuris egzistuoja seminare, net jei nė vienas iš dalyvių šito nejaučia!
Netgi jei visos grupės, šimtai žmonių išėjo iš seminaro suglumę, nesuprasdami, kas įvyko, tai reiškia, kad jie nepakankamai dirbo su savimi. Juk jei yra dešimt žmonių – Kūrėjas iš anksto yra tarp jų. O tai, kad jiems nepavyko šito pajausti – jų kaltė, matyt jiems pritrūko pasiruošimo arba pastangų.
Tai nepriklauso nuo svarstomos temos. Reikia Kūrėjo ieškoti ne protu, o jausmiškai. Būtent apie tai aš visą laiką klausinėju: „Kas yra grupės centras: savybė, pojūtis, protinga išvada, bendrumas?
Svarstant svarbiausias vidinis darbas. Nėra taip svarbūs žodžiai, kuriuos išgirsiu iš kitų, o ta vidinė dvasia, kurią aš noriu juose pajausti ir perimti.
Tačiau kiekviename pojūtyje turi būti truputis proto. Mes turime ištirti savo pojūčius, stengtis išryškinti juos, išmatuoti, įvilkti į tam tikrus žodžius, apibrėžimus. Seminaro pabaigoje mums reikia padaryti išvadas.
Negalima nekontroliuojamai atsiduoti jausmams. Būtina rasti jiems apibrėžimus, bent pasistengti. Juk mes artinamės prie Malchut, o joje yra visi matavimai, pasauliai, parcufai, sfiros, šviesos Nefeš-Ruach-Nešama-Chaja-Jechida. „Mokymas apie dešimt sfirų“ pilnas pojūčių, bet parašytas sausa technine kalba. Turime įprasti į kiekvieną atsiradusį jausmą įnešti truputį proto.
Paskui išmoksime tai išreikšti įvairiomis kalbomis: Zoharo, Tanacho kalba ir staiga aptiksime, kaip seniai išmoktuose straipsniuose mums atsiveria gyvenimas, naujos formos tame pačiame susijungimo taške.

Iš 2012 m. gegužės 21 d. pamokos pagal temą „Seminaro svarstymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Savęs anuliavimo kriterijai

Gimti ir užaugti grupėje

Kad pasaulis būtų sukurtas man…

Komentarų nėra

Progresas – ne kaupimas, o gyvenimo kokybė

Krizė, globalizacija

Nuomonė (H. Sverdrupas, Lundo universiteto profesorius): Per pastaruosius trisdešimt metų gyventojų skaičius Žemėje padvigubėjo, o per artimiausius 30 metų mes sunaudosime tiek pat materialiųjų išteklių, kiek sunaudojome per visą praėjusį istorijos laikotarpį.
Dešimties pačių svarbiausių metalų atsargos išseks jau 21 amžiuje. Jų kaina kyla, tad geležinis arbatinis šaukštelis greit kainuos kaip sidabrinis. Jau 21 amžiaus viduryje geležis taps brangiuoju metalu. Tada prasidės ir aukso deficitas.
Platinos grupei priklausančių metalų (platina – svarbiausias katalizatorius, be jos išnyks maistas, polimerai, plastikas) gamyba viršūnę pasieks šio amžiaus trečiajame dešimtmetyje, švino, sidabro  – ketvirtajame, o vario, chromo, nikelio, molibdeno – penktajame. Fosforo deficitas numatomas penktąjį dešimtmetį (fosforas – tai trąšos!). Naftos išteklių išeikvojimo rezultatus pajusime po 30 metų, dujų – po 50 metų, žuvies – 2060 metais. Negrįžtamumo (neatsikūrimo) taškas jau praeitas daugelyje sričių.
Komentaras: Jei nepradėsime taisyti mūsų civilizacijos, gamta pati bet kokiais metodais, karų ir epidemijų forma, apribos gyventojų skaičių. Pagrindiniai sprendimai turi būti nukreipti ne į tai, kaip pagaminti didesnį prekių (vartojamų medžiagų) kiekį, o į tai, kaip pasiekti geresnės gyvenimo kokybės – tiek materialaus, tiek ir dvasinio pasitenkinimo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Duoti krizei atkirtį

Susivienykit arba žūsite!

Kaip išsigelbėti nuo visuotinės katastrofos

Komentarų nėra