Orientacijos krizė

Krizė, globalizacija

Nuomonė (J. Čertkova, filosofijos mokslų kandidatė): Krizės, kurią išgyvename XXI a., esmė – gyvenimo orientacijos sutrikimas, kai žmogus nežino, „pagal kurį laiką gyventi“, o įprasti ir atrodę nepajudinami gyvenimo orientyrai staiga praranda stabilumą, akivaizdumą ir tikrumą, kai vertybių sistema, visai neseniai organizavusi gyvenimą ir teikusi jam bent prasmingumo regimybę, staiga praranda akivaizdumą, o tai, kas turi ją pakeisti, dar nėra pakankamai stabilu ir tikra.
Klausimas „ką daryti?“ audrina visuomenės mintis ir sąžinę. Kaip gyventi tokiomis sąlygomis, kai visos normos pasmerktos abejonėms, revizijai, atvirai paminamos ir praranda „idealųjį reikšmingumą“? Į krizę įtrauktos visos žmogaus veiklos sritys, o krizės esmė – prarastas pasitikėjimas žmogaus darbu, jo kuriama kultūra. Atotrūkis tarp pažinimo ir įprasminimo lygių leidžia kalbėti apie postžmogiškosios tikrovės formavimąsi ir postžmogiškąjį pasaulio matavimą, kuriame žmogiškoji tikrovė sudaro tik dalį tikrovės, kurią sukūrė jo veikla.
Komentaras: Mokslininkai ir filosofai teisingai įvertina pačią krizę, bet nepajėgia rasti išeities iš jos, nes sprendimas yra ne mūsų pasaulio ribose. Jau daugeliui akivaizdu, kad pasaulis toliau egzistuoti gali tik susijungęs, lygybėje, pusiausvyroje su gamta, įskaitant visą jos gebėjimą atsinaujinti po žmogiškosios „veiklos“.
Tačiau, iš kur gauti išminties ir jėgų atvesti žmoniją į protą – šito mokslininkai nežino. Gąsdina perėjimas į naują būseną baisiu karo keliu, nes pats perėjimas – būtinas. Todėl atsiskleidžia kabala – žmonijos perėjimo į naują būseną taikiu būdu metodika, – ir tik jos platinimas leis išvengti pasaulinio karo kelyje į visišką išsitaisymą, padedant Šviesai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai variklis „čiaudi“

Problema tik viena − tai mes patys!

Ateityje – masių nepasitenkinimas

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.