Pateikti Antradienis, 12 birželio, 2012 dienos įrašai.


Bendra dvasinės energijos talpykla

Dvasinis darbas, Grupė

Kad ir kaip sudėtinga atrodo pasiekti dvasines aukštumas, iš tikrųjų nėra nieko paprasčiau. Įsivaizduokite sistemą, kuri absoliučiai vieninga, susitelkusi, susijusi visomis dalimis, mažiausiomis dalelytėmis. Viskas veikia harmoningai ir siekia vieno tikslo – viskas nukreipta vienybės, ryšio, bendro tikslo, t. y. Kūrėjo, esančio tarp mūsų, link.
Dėl savo nuolatinių pastangų harmoningai susijungti tarpusavyje, atskleidžiame Jį, kaip šios atsiradusios pusiausvyros pasekmę. Rasdami harmoniją savo noruose, galop atskleidžiame pripildančią juos Šviesą.
Kūrėjas mumyse! Mes ir dabar esame Begalybės pasaulyje, tad imkime ir atskleiskime nors pačią pirmąją, pačią paprasčiausią ir mažiausią šios tobulos būsenos pakopą. Atskleisti ją – vadinasi –atitikti ją, susilyginti savybėmis, pasiekti pusiausvyrą su ją pripildančia Šviesa kad ir pačioje pirmoje pakopoje – pasaulio Asija Nefeš de-Nefeš de-Nefeš.
Tam reikia pasiekti visų bendro indo dalių lygybę. Tačiau kaip tai pasiekti, jei lygybės neįmanoma išmatuoti? Išmatuoti galima tik skirtumą tarp vieno ir kito – deltą. O jei daiktai vienodi, tai negalime jų įvertinti, nes prarandame matavimo skalę. Kaip galima palyginti dvi absoliučiai juodas spalvas arba baltą su balta? Vertinimui reikalingas koks nors skirtumas.
Vis dėlto, privalome pasitikrinti savo lygybę, juk jeigu aš nesu visiškai lygus kitam, tai negaliu savęs laikyti jo draugu – tarp mūsų nėra atviro abipusio ryšio. Todėl mums būtinos dvi savybės: gavimas ir davimas. Turiu duoti grupei, kaip didesnis mažesniam, perduodamas jiems tikslo didingumą, Kūrėjo ir draugų svarbos suvokimą. Kartu turiu nusižeminti, suvokti juos kaip didžiausius kartos žmones, kad iš jų gaučiau įtaką ir palaikymą.
Kitaip tariant, pasiekiu didžiausią davimą ir didžiausią savęs sumenkinimą. Tarp šių dviejų maksimumų pajaučiu lygybę. Negaliu sukurti lygybės savaime, paprasčiausiai laikydamas save lygiu, – tokia lygybė nieko verta. Lygybė atsiskleidžia tik kaip dviejų ekstremalių būsenų (pačios aukščiausios ir pačios žemiausios) pasekmė.
Kai visi grupėje dirba taip: maksimumas ir minimumas, viską atiduodami grupei ir gaudami jos jėgą, pabudimą, įkvėpimą, – susijungia tarsi vienu atviru kanalu. Anksčiau mus vieną su kitu jungė kanalai, kuriais tekėjo energija, tačiau dabar visi jie susilieja į vieną didelį telkinį, –atsiveria vienas bendras rezervuaras.

Iš 2012 m. gegužės 15 d. pamokos pagal Rabašo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Savęs anuliavimo kriterijai

Tokia paprasta mechanika

Draugavo du draugai

Komentarų nėra

Pernelyg didelės taupymo priemonės kenkia visai ekonomikai

Krizė, globalizacija

Nuomonė (Polas Krugmanas, Nobelio premijos laureatas) (pastebėjimai skliausteliuose – mano): …Nuo krizės pradžios praėjo ketveri metai. Ekonominis kritimas sustabdytas, o kilimas niekaip neprasideda. JAV bedarbystės lygis šiek tiek sumažėjo (tai tik priešrinkiminė ekonomika), o Europoje jis auga, tačiau nedarbo lygis kaip ir anksčiau per aukštas ir nutolęs nuo paskutiniųjų metų rodiklių. Milijonai amerikiečių yra sunkioje padėtyje, jaunimo šansai turėti geresnę ateitį sulig kiekvienu mėnesiu blogėja. Ir viso šito galima buvo išvengti (visada viską po laiko paprasta išspręsti).
Faktas tas, kad turime ir žinių, ir priemonių susidoroti su šia krize (realybė rodo priešingai!). Jeigu taikysime išbandytus ekonominius principus, kurių teisingumą dar sykį patvirtino neseniai praėję įvykiai (kurie būtent ir atvedė mus į krizę), jau greitai, galbūt po dviejų metų, vėl pasiektume visišką darbo rinkos užimtumo lygį (kad toliau eikvotume resursus, gamintume nereikalingus, dirbtinus, greitai gendančias prekes − ir kad tik susirinktume žalius popierėlius į sąskaitas).
Ir jeigu krizė vis dar nenugalėta dėl mąstymo tikslumo nebuvimo ir politinės valios trūkumo (nesuprantama krizės prigimtis ir dėl to jos sprendimas). Mes, ekonomistai ir politikai, kaip ir įprasti piliečiai, turime padaryti viską, kad ištaisytume tas klaidas  (norint sukurti išėjimo iš krizės teorijos ir praktikos planą, būtina pradėti mąstyti ne tik apie gavimą, bet ir apie davimą, o tam reikia iš anksto ištaisyti savo egoizmą į altruizmą). Mes galime užbaigti krizę, ir turime palaikyti tą politiką, kuri yra nukreipta būtent į tai (apie šį ištaisymą PER ŽMOGŲ ir kalba kabala).

Daugiau šia tema skaitykite:

Nedarbas eurozonoje pasiekė rekordinį lygį

Badmetis ar klestėjimas?

Bedarbystės problema

Komentarų nėra