Pateikti Sekmadienis, birželio 17, 2012 dienos įrašai.


Pasirinkimo paradoksas

Krizė, globalizacija

Nuomonė (B. Švarcas, psichologas): Pasirinkimo galimybė neišlaisvina, o paralyžiuoja  mus, daro mus ne laimingesnius, o labiau nepatenkintus. Laimės paslaptis – neturėti didelių lūkesčių. Kai žmonės pasirenka, nepaisant to, kad pasirinkimas geras, jie nusivilia ir dėl to kaltina save.
Dėl lūkesčių ir tikrovės neatitikimo klinikinė depresija tapo dažnai pasitaikančiu reiškiniu industriniame pasaulyje. Galiausiai jaučiamės nevykėliai. Šiandien gausybė variantų daro mūsų gyvenimą vis blogesnį.
Jei mūsų pasirinkimo galimybės būtų perduotos žmonėms su siauru pasirinkimu, tai pagerintų jų gyvenimo kokybę  ir netgi mūsų gyvenimą. Tai vadinama Pareto dėsniu: pajamų perskirstymas yra naudingas visiems, nes perteklinis pasirinkimas mus žudo.
Komentaras: Bet kuriuo atveju, teisingas susivienijimas ir perskirstymas (subalansavimas) visada suteikia gėrio visiems. Tai sako ir ekonomikos dėsniai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Protingo vartojimo visuomenė

Visuotinė krizė – tai pernelyg didelio vartojimo krizė

Svarbiausia – vienybė, visa kita prisidės

Komentarų nėra

Dvejos savęs valdymo vadelės

Dvasinis darbas

Žmogus turi jaustis esąs taškas, viską gaunantis iš išorės. Visi draugai ir apskritai visas pasaulis, netgi negyvoji gamta, augalija ir gyvūnija – tai mano sielos dalys. Visa tai – viena Malchut, vientisas indas, žmogus, stovintis priešais Kūrėją.
Tad tie įspūdžiai, kuriuos sukelia draugai, man stengiantis su jais susivienyti, jų paisyti – tikra tiesa, juk aš prijungiu savosios sielos dalis. Ir tada, surinkdamas sudužusį indą, įgyju naujus protą ir jausmą.
Jokios būsenos negalima užtušuoti. Reikia pakilti virš jos ir ją patikrinti žvelgiant nuo aukštesnės pakopos – toks yra teisingas metodas. Taigi nepriklausomai nuo to, kaip jaučiuosi per seminarą – gerai ar blogai, privalau pakilti virš visko, patikrinti, iš kur ateina šis jausmas ir kodėl, o po to tęsti. Reikia surinkti, sukaupti ir pačius negatyviausius, ir pačius teigiamiausius įspūdžius, kad galima būtų toliau tobulėti.
Turiu iš anksto sutikti su bet kokia būsena, kurią patirsiu, nes atsisakyti savęs galėsiu pakildamas virš visų šių būsenų. Visa, ką teko išgyventi, yra būtina tam, kad išmokčiau valdyti savo būsenas ir, nepaisydamas jų, nepaisydamas juntamo atstūmimo, susijungčiau su draugais. Vienijimasis man turi tapti svarbiausias dalykas, kurį valdysiu tarsi dvejomis vadelėmis, o jau antrame plane pasiliks visos mano emocijos ir išgyvenimai. Veiksmo pabaiga turi slypėti jau pradiniame sumanyme. Ir jeigu žmogus taip elgsis, tai teisingai panaudos visus savo įspūdžius.
Negalima leisti savo arkliui nukrypti į kairę ar dešinę. Priekyje yra tikslas ir visą laiką reikia pasitikrinti pagal jį: jeigu nukrypsti į kairę – pridėti iš dešinės linijos, o jeigu į dešinę – tai iš kairės. Viską reguliuoja tik kryptis tikslo link, o tikslas – susivienijimas. Mes nematome dvasiniame pasaulyje jokio kito tikslo, išskyrus vienybės, laidavimo tašką.

Iš 2012 m. gegužės 20 d. pamokos tema „Klausimai apie praėjusius kongresus“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudužimas būtinas

Dieviškasis patentas

Begalinis gyvenimas tarp dviejų sekundžių

Komentarų nėra