Pateikti Šeštadienis, 23 birželio, 2012 dienos įrašai.


Skatinimo jėga

Integralus auklėjimas

Klausimas: Ką daryti su tais žmonėmis, kurie atsisako mokytis integralumo metodikos? Yra dvi formos: arba žmogus iš viso atsisako mokytis, arba po tam tikro užsiėmimų skaičiaus sako, kad jam neįdomu arba tai nepadeda.
Atsakymas: Aišku, kad reikia atsižvelgti į tokias reakcijas.
Manau, kad verta kaip nors ypatingai paskatinti, galbūt pasiūlyti lengvatų privačių įmonių vadovams, kad tai įpareigotų juos ir jų darbuotojus dalyvauti integracijos procese.
Be to, reikia įdiegti skatinimą žiniasklaidoje.
O svarbiausia – paveikti žmones pasitelkiant jų gimines ir vaikus. Žmogui labai svarbu, kaip jį vertina visuomenė, ypač – jo vaikai, artimieji, kaimynai. Būtina sukurti tokias sąlygas, kad jam imtų rūpėti aplinkinių nuomonė. Nepriklausomai nuo to, kaip atrodys: didvyris ar „balta varna“, jam tai turės didžiulės įtakos! Įsivaizduokite, kad vaikas, parėjęs iš mokyklos, pasakys tėvui: „Vasios tėtis gavo ordiną už mokymąsi. O tu?“ Tai neabejotinai paveiks tėvą.
Reikia labai subtiliai orientuoti visuomenę į naujas vertybes, kiekvieną žmogų įtraukiant į bendrą darbą.
Tad masiniai renginiai, kuriuose žmonėms bus demonstruojama bendradarbiavimo nauda ir skatinami pasižymėjusieji, pamažu atves kitus prie to, kad jiems bus nesmagu atsiskirti nuo integracijos proceso. Tai negreitas darbas, bet aplinka turi tapti tokia, kad tiesiog priverstų žmogų sekti paskui ją.
Greta skatinimo bus organizuojami aptarimai, diskusijos, įvairios pramoginės televizijos laidos, kuriose bus vaizduojamos įvairiausios, gal net komiškos situacijos: integracijos proceso dalyviai pasakos įdomius nutikimus ir visi gyvai juos aptarinės. Tai turi tapti pagrindine miestiečių gyvenimo dalimi.
Reikės ypatingų specialistų, gebančių visa tai įgyvendinti, paversti energija, tema, apie kurią sukasi diskusijos, aptarimai ir pan. Tai reiškia, kad miestiečius jungia bendri interesai.
Klausimas: Kaip nustatyti, kas nusipelnė skatinimo?
Atsakymas: Tai bus nustatoma konkrečioje vietoje. Bet iš esmės manau, kad žmonės bus skatinami bendru sutarimu.
Tarkime, 50 žmonių grupėje reikia išskirti penkis – jiems numatyta įteikti garbės raštus. „Žinoma, galbūt jų nusipelnė visi 50, bet kuriuos jūs laikote labiausiai vertais? Nuspręskime tai slaptu arba atviru balsavimu, tiesiog pakeldami rankas.“ Viską turi spręsti patys žmonės.
Yra tam tikrų kriterijų stropiems ir aktyviems dalyviams atrinkti.
Nemanau, kad juos reikia rūšiuoti būtent pagal pasiekimus moksle, labiau – pagal jų įsiliejimą į integracijos procesą, suteiktą pagalbą. Juk iš esmės viso proceso tikslas – susijungimas, visuomeninės aplinkos, bendros miesto dvasios pakeitimas, naujo bendrumo, naujos visuomenės atsiradimas! Taigi labai svarbus aktyvus žmonių dalyvavimas. Juk tarp jų yra tokių, kurie lengvai išmoksta ir žino medžiagą, bet yra pasyvūs. Kitaip tariant, lemiamas kriterijus yra aktyvumas.

Iš 2012 m. kovo 3 d. laidos „Eksperimentinis miestas: auklėjimas“

Komentarų nėra