Pateikti Antradienis, birželio 26, 2012 dienos įrašai.


Bendradarbiavimu, o ne konkurencija grįsta evoliucija

Integralus auklėjimas, Krizė, globalizacija

Nuomonė: Vienas pasaulinių evoliucijos ekspertų dr. M. Nowakas apverčia aukštyn kojomis svarbų raidos teorijos aspektą, parodydamas, kodėl bendradarbiavimas, o ne konkurencija visada buvo raktas į sudėtingumo evoliuciją. Jis naujai aiškina gyvybės atsiradimą ir siūlo naują kalbos (tai antra pagal dydį informacinė revoliucija biologijoje po genų atsiradimo) kilmės teoriją.
Komentaras: Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau įvairių šalių ir įvairių sričių mokslininkų pateikiamos medžiagos,  kurioje peržiūrima evoliucijos varomoji jėga ir jos pirminis integralumo siekis. Ir tik dabar, kai šis integralumas pasiekė mus, žmoniją, civilizaciją, pradėjome kreipti į jį dėmesį, nes iki šiol neįstengėme suvokti pasaulio kaip integralaus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atverti žmonijai akis

Integralus auklėjimas – žaibiškas procesas

Mirtina kova dėl likusių planetos išteklių

Komentarų nėra

Supančioti vienu ryšiu

Integralus auklėjimas, Krizė, globalizacija

Klausimas: Kaip tapti integralaus ugdymo profesionalu? Kas tai yra?
Atsakymas: Integralaus ugdymo profesionalas – tai, visų pirma, žmogus, suprantantis evoliuciją, kurią mes praėjome, kaip žmogaus ir žmonijos egoistinį vystymąsi.
Iš kartos į kartą vystėmės iki tol, kol mūsų įprastinis žmogiškasis egoizmas išsisėmė.
Egoizmas atsiskleidė, iš esmės, visame kame, ir dabar pradeda trauktis, t. y. mes vis labiau jaučiame visų žemiškųjų reikalų vienybę, integralumą, globalumą, visišką priklausomybę vienas nuo kito, deja, daugeliu atvejų – nepageidaujamą. Jei kažkokios korporacijos veikia visoje Žemėje ir kartu rezga savo reikalus, tai jos supranta savo veiklos naudą. O žmonija, valstybės, vyriausybės, įvairiausios organizacijos, taip pat bet kuris žmogus pasaulyje staiga pradeda jaustis supančiotas, susijęs su kitais.
Tam, kad šiandieną apsirūpinčiau tuo, kas būtina, prie ko esu, iš principo, pripratęs, nes iki tokio lygio išsivysčiau ir žemesniame lygyje neįsivaizduoju savo normalaus egzistavimo, aš, kaip eilinis bet kurios šalies, miesto, regiono pilietis, privalau būti susijęs su visu pasauliu. Drauge jaučiuosi priklausomas nuo visų.
Pavyzdžiui, Kinija visoms šalims tiekia ypatingus žemės elementus, retus metalus. Bet ką darysime, jei ji nebenorės jų tiekti? Neturėsime nei kompiuterių, nei telefonų – nieko. Jei kažkur sustos naftos telkinių plėtra, įvairių cheminių medžiagų gamyba ir t. t., mes liksime be nieko. Pasaulis pasidalinęs į sektorius, kurie tampa taip susiję, kad be teisingo integralaus viso pasaulio darbo jau nebeįmanoma įsivaizduoti normalaus egzistavimo.
Milijardai žmonių gyvena miestuose pačių susikurtoje dirbtinėje visuomenėje, kurią sugriauti labai paprasta – užtenka nutraukti keletą ryšių, ir žmonės nebegalės gyventi pačių pastatytose akmeninėse džiunglėse.
Būsena, kurioje atsidūrėme, suprantama netgi daugeliui paprastų žmonių, – juk labai lengva paaiškinti, iš kur viską gauname ir kam, savo ruožtu, tiekiame. Ir nuo tos tarpusavio priklausomybės, atsiradusios natūrinio ūkio epochoje (iš pradžių šeimoje, po to – miesteliuose, cechuose, vėliau – šalyse), dabar niekas negali atsiriboti. Tai verčia mus mąstyti kitaip.

Daugiau šia tema skaitykite:

Progresyvi egoizmo forma

Egoizmas finišuoja

„Gyvasis vanduo“ visai žmonijai

Komentarų nėra