Klausimas: Ką daryti, jeigu, iš vienos pusės, darai viską, kas tik įmanoma – mokaisi, įsijungi į grupę, į idėjų platinimą, o, iš kitos pusės, matai, kad likai savo išdidume ir nepaisai nieko kito, t. y. paprasčiausiai save blokuoji?
Atsakymas: Reikia draugų paprašyti, kad jie padėtų tau, palaikytų tave, pasimelstų už tave. Bendra malda – tai malda už kitą, už kitus.
Žmogus negali melstis už save patį todėl, kad tai bus egoistinis prašymas. Net jeigu tu tvirtinsi, kad tarsi nori įgyti davimo savybę – vis tiek tai bus egoizmas, juk nori to sau.
Būdamas grupėje, aš noriu tik vieno – laiduoti už visus. Aš noriu laiduoti už juos, kad jie pasieks viską, ko nori! Ir taip mes visi kartu laiduojame vieni už kitus.
Kitaip mes negalėsime savo savybėmis atitikti aukštesniojo lauko. Esame jame tarsi įkrautos dalelytės magnetiniame lauke, kuris, užuot traukęs, artinęs prie savęs, mus atitolina. Juk norime jį panaudoti dėl savęs ir todėl jis atstumia mus.
Tai kaip mums pasiekti panašumo su juo? Dėl to man reikia susivienyti su draugais ir tada įgysiu tam tikrą panašumą su tuo lauku. Čia veikia tikslūs fizikos dėsniai, aprašyti „Mokyme apie dešimt sfirų“, ir nėra jokios mistikos.

Iš pamokos pagal knygos „Šamati” straipsnį, Niujorkas, 2012 m. birželio 21 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aplinka − aukštumoje

Bendra dvasinės energijos talpykla

Gyventi kitų rūpesčiais