Kiek kartų jau atėjo „pasaulio pabaiga“?

Įvairūs

Pranešimas: 2800 m. iki mūsų eros, Asirija. Užrašas ant molinės asiriškos lentelės sako: „Šiomis paskutinėmis dienomis mūsų žemė žūva. Pagal visus požymius pasaulis smarkiai ritasi į pabaigą. Kyšininkavimas ir piktnaudžiavimai tapo visuotiniai.“ O po kelių šimtmečių asirai sukūrė vieną iš labiausiai išvystytų senovės pasaulio valstybių.
50-100 metai, Palestina. Pirmieji Kristaus sekėjai laukė pasaulio pabaigos diena po dienai. Iš lūpų į lūpas buvo perduodami Kristaus žodžiai apie greitą Jeruzalės šventyklos sugriovimą ir jo antrąjį atėjimą. 70-aisiais metais romėnai sugriovė šventyklą – tai buvo pranašystės išsipildymo pradžia. Nedidelėse persekiojamų krikščionių bendruomenėse susikūrė atitinkama psichologinė atmosfera. Vis dėlto praėjus keletui amžių krikščionybė tapo valstybine Romos imperijos religija ir oficialūs bažnyčios hierarchai atidėjo apokalipsę neapibrėžtam laikotarpiui.
1000 metai, Vakarų Europa. 1000-aisiais metais šventieji Vakarų Europos katalikai su baime ruošėsi sutikti pirmąjį naujos eros tūkstantmetį jau dangaus karalystėje. Visuotinis pasaulio pabaigos laukimas privedė prie tikro Europos sunykimo. Ruošdamiesi paskutiniajam teismui, žmonės nustojo rūpintis pasaulietiniais reikalais: nedirbo žemės, neganė gyvulių, sustojo prekyba. Apoteoze tapo naujametė 1000-ųjų metų naktis, kai tūkstančiai žmonių susirinko Romoje laukdami paskutinio popiežiaus palaiminimo, kurį ir gavo kartu su patarimu grįžti namo – tapo aišku, jog pasaulio pabaiga vėl atidedama. Masinė isterija pasibaigė tik 1033 metais, po to, kai apokalipsė neįvyko ir per tūkstantąsias Kristaus nukryžiavimo metines.
1492 metai, Rusija. 1492-aisiais metais Rusijos stačiatikiai ir Graikija ruošėsi švęsti 7000-ąsias pasaulio sukūrimo metines ir drauge jo pabaigą. Konstantinopolio žlugimas prieš 40 metų atrodė aiškus artėjančios pasaulio pabaigos liudijimas. Vis dėlto nepaisant to, kad pasaulio pabaiga neatėjo nei 1492-aisiais, nei po kelerių metų, jos Rusijoje buvo laukiama dar daugelį dešimtmečių.
1914 metai, JAV. Pažadai, kad ateis pasaulio pabaiga, tapo vienu iš svarbiausių naujų sektų, atsiradusių XX amžiuje, koziriu. Tai prasidėjo nuo Jehovos liudytojų sektos steigėjo Ch. T. Raselo (Charles Taze Russell), kuris išpranašavo paskutinįjį teismą 1914 metais, po to – 1915-aisiais, o 1916-aisiais pats mirė. Jo sekėjai nedelsdami ėmė pranašauti pasaulio pabaigą artimiausiais metais – ligi pat 1975-ųjų. Laukdami apokalipsės adeptai aukojo savo turtą, kad tik išsigelbėtų nuo amžinosios užmaršties. Kai pasaulio pabaiga eilinį kartą neįvykdavo, jehovistai sakydavo, kad jie buvo neteisingai suprasti.
2000-ieji metai. Aukštųjų technologijų amžiuje žmonės taip pat yra linkę bijoti apokalipsės. 2000-ųjų metų laukta su tokiu pačiu jauduliu, kaip ir tūkstantųjų. Iš baimės kilo datos pakeitimo problema kompiuteriuose, kurie galėjo 2000-01-01 palaikyti 1900-01-01, „išprotėti“ ir sunaikinti civilizaciją. „Problemos“ sprendimui buvo išeikvota milijardai dolerių…
2010 metai. Atsirado apokalipsės baimė pradėjus veikti Didžiajam hadronų kolaideriui: jame vykstant protonų susidūrimams, atsiras juodosios mikroskylės, kurios įtrauks į save mūsų pasaulį. Ir nepaisoma to, kad Žemę pasiekia didesnės jėgos kosminiai spinduliai.
2012-12-21. Eilinė pasaulio pabaiga yra numatyta 2012 metų pabaigoje. Senovės majų kalendoriaus interpretuotojai frazėje „Pasibaigs tryliktas keturšimtmetis, 4-Achau 3 dieną mėnesio Kаnkin bus matomas reginys: ginkluotas Bolon Okte didingoje apsuptyje“ įžvelgė užuomina į apokalipsę, nors tiesiog yra kalbama apie valdovo karūnavimą.
Komentaras: Pagal kabalą pasaulio pabaigos nėra, o yra perėjimas į kitokį jo jautimą, pradėsime jausti aukštesnįjį, integralų pasaulį. Mums tobulinant savo savybes, kaip pasekmė, pasikeis mūsų  realybės suvokimo organai. Tai turi vykti pradedant 1995-aisiais metais.

Daugiau šia tema skaitykite:

Majų kalendorius pranašauja visai ne pasaulio pabaigą

2012 metai

Laikas greitai sustos!

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>