Pateikti rugpjūčio, 2012 mėn. įrašai.


Kabala išeina į finalą

Krizė, globalizacija

Nuomonė (S. Šelinas, politologas): Kiekvienoje didžiojoje depresijoje yra ypatingas momentas, kai materialinės bėdos pradeda virsti politinėmis permainomis. Ši krizė nebus išimtis – užgrius svarbūs įvykiai.
Europos Sąjunga taps kitokia arba subyrės. Amerika nesugebės egzistuoti taip, kaip anksčiau – arba susiverš diržą, arba nebebus supervalstybė. Seniai atėjo laikas didelėms permainoms ir Kinijoje. Artimuosiuose Rytuose šios permainos jau daugiau nei metai vyksta visu greičiu.
Valdančiosios klasės, leidusios vykti tokio didelio masto krizei, negalės tarsi niekur nieko toliau kontroliuoti situaciją.
Permainas dabar lems jau nebe šios klasės, o labiau tautų protas arba kvailumas.
Komentaras: Atėjo kabalos mokslo atskleidimo metas. Visi įvykiai pasaulyje kalba apie tai, kad žmonija visiškai prarado orientyrus ir galimybes nors kažkaip išsilaikyti. Egoistinis vystymasis pats save įvarė į kampą, ir ateina viso mūsų daug amžių trukusio vystymosi „blogio suvokimo“ metas. O kas ir ką gali pasiūlyti vietoj jo?
Dar šio egoistinio vystymosi pradžioje, jo ištakose, Senovės Babilono civilizacijoje, kuri buvo šiuolaikinės pagrindas, išryškėjo du žmonijos vystymosi keliai:
– egoistinis – konkurencija, karai, „pažanga“,
– altruistinis – vienijimasis, pakilimas ant kitos mūsų vystymosi pakopos – ant paslėptosios gamtos dalies jutimo pkopos. Kadangi tuomet atmetėme antrąjį kelią, praėjome egoistinį vystymosi etapą, suvokėme jo blogį ir dabar būsime priversti per krizę priimti tą kelią. Kabala padeda mums suvokti, kas vyksta.

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas finišuoja

Progresyvi egoizmo forma

Žlugimas žlugimui nelygu

Komentarų nėra

Viena tauta

Integralus auklėjimas, Laidavimas, Viena siela

Klausimas: Žmogus mokosi iš pavyzdžių. Kokius pavyzdžius jis turi matyti aplink save?
Atsakymas: Jis turi matyti abipusiškumą, gerus žmonių santykius, pranokstančius kiekvieno savimeilę. Juk darbas atliekamas būtent pakylant aukščiau egoizmo.
Gyvenime, kaip taisyklė, su kažkuo aš nesutariu, kažkam esu abejingas, kažko apskritai nepastebiu. Darbe man nerūpi mano bendradarbiai: aš tik sveikinuosi su jais ir ne daugiau. Tai štai, mes sąmoningai turime nutiesti saitus aukščiau savo egoizmo, kad išsigelbėtume nuo nelaimių. Šio pasaulio plotmėje atliekame tokį patį darbą kaip ir dvasiniame pasaulyje: pradedame rodyti truputį šiltesnius santykius vieni kitiems. Kodėl? Todėl, kad privalome užmegzti ryšį. Juk jame slypi ypatinga jėga, galinti palengvinti mūsų problemas.
Toks turi būti požiūris: aukščiau susvetimėjimo ir abejingumo mes formuojame – tegul ne meilę, bet tarpusavio ryšį, – kad pasijustume viena tauta.
Neatsitiktinai šiandien krizė griauna sienas ir akivaizdžiai demonstruoja mums, kad visi žmonės tarpusavyje susiję, tarsi gyventų vienoje šalyje. Jeigu mes sujungtume visas mūsų sistemas į vieną visumą, tai pakiltume aukščiau krizės.
Štai ir išeina, kad man būtina gauti jėgų ir kryptį iš aplinkinių, kad jie įtikintų mane tik vienu dalyku – tuo, kad mūsų susijungimas pašalins visas nelaimes. Viskas, kas gresia negatyvumu, akimirksniu, lyg pamojus burtų lazdele, pavirs pozityvu.
Klausimas: Vadinasi, kalbama tik apie gerus santykius?
Atsakymas: Taip. Šito pakanka. Man visiškai kiti nerūpi, bet visi kartu mes pradedame dirbti taip, kad tarpusavio ryšyje sukurtume geresnę visuomenę, pilną jėgų, sveikatos ir optimizmo.

Iš 2012 m. rugpjūčio 12 d. pamokos pagal laikraštį „Auma“ („Tauta“)

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikslus nusitaikymas

Ar yra meilė šiame pasaulyje?

Kaip pamilti kitus kaip save?

Komentarų nėra

Pasauliui galas, bet niekas neklauso…

Filmai, klipai, Krizė, globalizacija

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Laimei reikia pagarbos, o ne pinigų

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

Tyrimai (K. Andersonas, psichologas tyrinėtojas, žurnalas „Psichologijos mokslas“, Berklis): Apie žmonių materialinės padėties ryšį su jų gerovės laipsniu. Nauji tyrimai rodo, kad bendrai laimė gyvenime labai susijusi su tuo, kiek esate gerbiamas ir kaip jumis žavisi aplinkiniai, o ne nuo jūsų materialinės padėties – ne nuo to, kiek pinigų yra jūsų banko sąskaitose. Laimingam gyvenimui aplinkinių pagarba yra svarbesnė už pinigus!
Komentaras: Mūsų esmė – noras mėgautis, ir ne taip svarbu – kuo, tačiau stipriausias ir ilgiausiai trunkantis noras yra susijęs su pagyrimu, pagarba, garbe, šlove. Todėl integraliojoje visuomenėje visa ekonomika ir nauda remsis ne piniginiu atlyginimu, o visuomenės pritarimu.
Gyvenimo lygis bus vienas visiems, ir skirsis tik individualiomis kiekvieno žmogaus prigimtinėmis ypatybėmis, o atlyginimas už pastangas duoti visuomenei bus „mokamas“ visuomenės požiūriu į žmogų. Šiuo atveju konkurencija bus daug kartų didesnė negu siekiant materialaus atlyginimo. Žr. Baal Sulamo str. „Paskutinioji karta“.

Komentarų nėra

Susivienijimas su įdaru

Integralus auklėjimas, Platinimas

Klausimas: Mūsų metodika turi padėti masėms pasirūpinti būtinaisiais poreikiais, pavyzdžiui, maistu, saugumu ir sveikata. Kokiu būdu tai padės jiems atskleisti dvasinį pasaulį?
Atsakymas: Jie atskleidžia dvasingumą daug pasyviau nei mes.
Mes susisiekiame su Aukštesniuoju, kad pritrauktume į šaltinį grąžinančią Šviesą ir būtume panašūs į jį. Šią Šviesą perduodame toliau, skleisdami žmonėms išsitaisymo metodiką. O jie tik atlieka būtinus veiksmus pagal mūsų nurodymus, nesirūpindami Šviesa, – tokio susijungimo praktiškai pakanka, kad įtrauktume Ją į daugumos aplinką. Šviesa veiks juos, nukreipdama supratimo ir pajautimo link, o paskui jie panorės Šviesą gauti savarankiškai, kad judėtų prie vienybės ir atskleisdami Kūrėją, kaip pasakyta: „Visi pažins Mane – nuo mažo iki didžio“.
Turime skleisti žmonėms vienijimosi metodiką, kad jiems būtų gerai. Mes neaiškiname, ką iš tikrųjų reiškia „gerai“, tačiau šiuose veiksmuose slypi grąžinanti į šaltinį Šviesa, dėl kurios žmonės judės vis artyn savo gerovės, kol pasieks Gerą ir Kuriantį gėrį.
Klausimas: Kaip tai susiję su paprastų žmonių poreikiais, pavyzdžiui, pigesniu maistu?
Atsakymas: Mes aiškiname, kaip reikia susivienyti, kad maisto produktai būtų pigesni. Žinoma, vienytis niekas nenori, bet tai būtina, jei norime ką nors pasiekti, todėl žmogus moka tokią kainą. Tada, kai veiksime ta pačia kryptimi, jis atskleis, kad vienybė – tai brangenybė savaime. Ne kaip įrankis, padedantis kažką pasiekti, o kaip būsena. Taip veikia Šviesa, suteikdama mums naują supratimą.
Taigi, aiškiname žmonėms, kad susivieniję jie įgis daugybę pranašumų. Abipusis palaikymas leis jaustis saugiems, jų gyvenimas bus geresnis, ramesnis ir t. t. Aišku, už tai reikia sumokėti asmeniniu patogumu, savo egoizmo dalimi, bet dalyvaujant kiekvienam – tai lengva ir patrauklu. Masių jėga atlieka savo darbą. Kai pradės tai įgyvendinti, žmonės pamatys, kad iš tikrųjų gauna naudos, kad problemų sprendimas rastas.
Jau nepasikartos Tarybinės Rusijos ar Izraelio kibucų – vienijimosi tik dėl geresnio gyvenimo – scenarijus. Juk šiandien procese dalyvaujame mes, kabalistai, ir tik mums tarpininkaujant žmonės susijungs taip, kad būtų ir gerai, ir naudinga tolimesniam vystymuisi. Netikėtai žmonės pajaus, kad vienybė juos traukia, kadangi joje slypi aukštesnioji šaknis, aukštesnioji būsena – kažkas, užpildantis juos gyvenimo dvasia. Taip jie ir eis pirmyn.
Klausimas: Nuo ko turime pradėti aiškinti, kad sudomintume žmones procesu?
Atsakymas: Turime paruošti priėjimą, kuris leis tinkamai paaiškinti žmonėms, kad susijungimas gali labai pagerinti visuomenę, pasiekti nuolaidų, naudingų tarpusavio mainų, moko padėti vieni kitiems, o ne mokėti kažkam pinigus, ir t. t. Kažkas savanoriškai imsis vaikų ratelio, kiti taip pat įneš savo indėlį, ir mes galėsime normaliai gyventi be pinigų, nuvertėjusių per krizę. Mes pajusime poreikį bendradarbiauti ir jo naudą.
Žinoma, be grąžinančios į šaltinį Šviesos, neketindami tikrai susivienyti, žmonės išsilakstytų, išnaudoję vienas kitą.Tačiau mūsų vadovaujami jie pajaus vidinio vystymosi būtinybę. Kartas nuo karto juose atsiskleis vis didesnių norų, reikalaujančių pripildymo – kol kas – egoistinių. O tada, palaipsniui, žmonės atskleis ir altruistinį ketinimą – nuo lo lišma prie lišma.
Šitaip visi išgyvena tą patį procesą – tik jų išeities taškas yra truputį žemiau nei mūsų. Mes pradedame nuo „Israel“ būsenos, nuo siekio „tiesiai pas Kūrėją“ (jašar-El), mes turime potraukį atskleisti dvasinį pasaulį. Jie šios traukos neturi, todėl turime juos traukti su savimi, kitaip tariant, būti „Šviesa tautoms“. Mes praleidžiame Šviesą į tuos jungimosi veiksmus, kurių mokome žmones. Šie veiksmai neša žmonėms naudą, o juose glūdinti Šviesa tuo metu juos vysto.

Iš 2012 m. rugpjūčio 5 d. pamokos „Įvadas į knygą Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui reikia mūsų

Pasauliui ruošiame metodiką

Palaikymas ir pavyzdys

Komentarų nėra

Šeima – kaip visatos centras

Vyras ir moteris

Nėra didelio skirtumo tarp žmogaus pasiruošimo kurti teisingus vedybinius santykius ir santykius su visais kitais. Reikia turėti omenyje, kad teisinga santykių šeimoje sistema – tai stebuklinga galimybė pasikelti į naujo, ištaisyto pasaulio lygmenį.
Mums visiems reikės tai padaryti, kad pasiektume sėkmę visame kitame: versle, finansuose, garbėje, valdžioje, moksle, kad sugebėtume pamatyti pasaulį ir sureguliuotume jame ryšius, kad pasiektume laimėjimų smulkiuose sandoriuose ir tarptautinėje prekyboje.
Šeima – tai pati mažiausia, pasiekiamiausia ir nuolat veikianti laboratorija, kurioje žmogus gali dirbti, kiekvieną kartą keisdamas save ir kartu stebėdamas jam atsiveriantį pasaulį. Juk bandydamas pakeisti savo santykius su žmona, jis nedelsiant keičia sąlygas, lyg atlikdamas fizikinius ar cheminius bandymus, ir mato gautus rezultatus. Tada jis vėl keičia sąlygas, ir gauna naują rezultatą.
Tai mokslinis eksperimentas, kurio parametrai – mūsų tarpusavio santykiai.
Visas pasaulis nuo pat pradžių šitaip suformuotas, jeigu kalbame apie evoliuciją, poslinkį, galutinę formą, kurią turime pasiekti, norime to ar ne. Gamta turi programą ir galutinį tikslą. Veikiausiai, būtent todėl egzistuoja toks skirstymas į mažą šeimą, t.y. į sutuoktinių porą, ir platesnę, apimančią abiejų tėvą ir motiną, senelį ir senelę, visus kitus giminaičius. Toliau ratas dar labiau plečiasi iki visų mūsų pažįstamų, po to – to rajono, kuriame gyvename, miesto, šalies, tautos, o tada – kontinento.
Visas pasaulis skirstomas į tokius koncentrinius ratus, lyg plintančius ratilus. Ir visos bangos pradeda sklisti iš centro – šeimyninės poros. Todėl, jei sukursime teisingus vedybinius santykius, tai galėsime suderinti visų kitų rūšių santykius. Tai labai mums padės gyvenime.
Jei žinosiu, kaip pakeisti save ir sukurti visas įmanomas naujas santykių su savo žmona formas, o ji atitinkamai reaguos, būdama mano artimiausia aplinka, tai išmoksiu dirbti su visa likusia aplinka: darbe ir visose kitose vietose, kad užsitarnaučiau gerus atsakomuosius santykius.
Tai garantuoja žmogui sėkmę visuose ratuose, kuriuose jis yra. O iš esmės – tai svarbiausia gyvenime, nuo to priklauso, ar turi žmogus pinigų, garbės, valdžios, bendrai – sėkmės gyvenime, sveikatos. Tai lemia viską, nuo pačių artimiausių iki pačių plačiausių socialinių santykių visuomenėje, taip pat tarptautinius santykius tarp valstybių.
Jei tapsime naujais žmonėmis, kurie žino, kaip teisingai valdant save sukurti gerus atsakomuosius santykius su kitais žmonėmis, tai nebeatrodysime kaip šiandien – tarsi neprotingi vaikai, besipešantys smėlio dėžėje. Juk būtent taip dabar atrodo šalys ir ištisi kontinentai. Tada atsivers visiškai kitoks vaizdas.
Todėl, viskas, iš esmės, priklauso nuo to, kaip žmogus sugebės pasikeisti. Pats patogiausias ir palankiausias pasikeitimas įmanomas, rūpinantis šeima. Jei sutuoktiniai, dalyvaujantys integraliojo lavinimo kursuose pradės dirbti su savo santykiais, praktikuosis, jie išspręs bet kokias problemas.
Aišku, negalėsime išvengti apskritai visų pasaulio problemų, turėdami tiek porų, su kuriomis įmanoma dirbti. Juk pusė pasaulio – išsiskyrę ar vieniši žmonės. Tačiau porų yra pakankamai daug ir jos daro didžiulę įtaką likusiems.

Iš 2012 m. liepos 18 d. 31-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Prarastasis pagrindas

Apie šeimos žlugimą

Psichologinis cementas

Komentarų nėra

Profesinis nuovargis

Filmai, klipai, Integralus auklėjimas

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Gėris dėl savęs

Kabala ir religija

Nuomonė (Čikagos ir Virdžinijos universiteto psichologai): Žmonių polinkis daryti gera stiprėja, kai jie jaučiasi tam tikrų aukštesniųjų jėgų vedami. Įprastai santykiai tarp žmonių grindžiami principu „paslauga už paslaugą“. Taip pat, tik nesąmoningai, veikia primatai. Žmoguje šie „mainai“ turi vieną iracionalų aspektą, kai jis taip derasi su visata: žada aukštesniosioms jėgoms, kad gerai elgsis, jei jį paaukštins darbe ar jei artimam žmogui pagerės.
Komentaras: Toks požiūris į aukštesniąją valią vadinamas davimu dėl gavimo ir yra tobulesnis, religinio tipo egoizmas, kuriam dar būdingas auklėjimas, įprotis ir visuomenės palaikymas. Jokiais žemiškais būdais mums neįmanoma atsikratyti egoistinių ketinimų.
Tikrasis altruizmas, t. y. veiksmas ne dėl savęs, įmanomas tik veikiant Aukštesniajai Šviesai, iššaukti kurią įmanoma tik teisingai besimokant klasikinės kabalos. Akivaizdu, kad amuletų, raudonų siūlų, ypatingo vandens pardavimas yra egoistiniai veiksmai tiek pardavėjo, tiek ir pirkėjo atžvilgiu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis altruizmas ir pagalba artimui

Altruistai klesti dėka paradokso

Tikrovės paveikslas: didiname kontrastą

Komentarų nėra

Ar supras mus ateiviai?

Klausimai ir atsakymai, Realybės suvokimas

Klausimas: Jeigu egzistuoja dvasiškai išsivysčiusios būtybės kitose planetose ar dar kokiu nors pavidalu, ar gali jos mus justi, jausti, suvokti, suprasti? Ar gali, tarkime, tos būtybės nuskaityti ir suprasti mūsų internetą visomis kalbomis? Kaip jos suprastų nuskaitomą informaciją?
Atsakymas: 1. Iš karto pasakysiu, jog nieko, be mūsų, niekur nėra. Jau vien dėl to, kad ir „vieta“ – tik mūsų įsivaizdavimas savyje.
2. O atsakydamas jūsų stiliumi, jūsų klausimo lygmenyje, pasakyčiau, kad kadangi viskas, kas egzistuoja, – tai skirtingos noro pasitenkinti (prisipildyti) rūšys, tokios turėtų būti ir šios būtybės. Jeigu jos dvasiškai išsivysčiusios, tai moka valdyti savo norus, kas suteikia joms galimybę savo norais susilyginti su mūsų norais ir tokiu būdu juos nuskaityti, suprasti mus – be kalbos ir vertimo, tik mūsų tikrąsias mintis ir norus, dar „neapvilktus“ žodžiais.

Daugiau šia tema skaitykite:

Civilizacijos baigiasi savižudybe?

Ar mes vieniši Visatoje?

Visa visata – mūsų viduje

1 komentaras

Nebūkime protingesni už gamtą

Sveikata

Pranešimas (Jeilio medicinos centras): Natūralus gimdymas, skirtingai nei Cezario pjūvis, naujagimių galvos smegenyse sukelia išsiskyrimą tam tikro baltymo UCP2, kuris stimuliuoja smegenų struktūrų vystymąsi organizmo augimo metu ir  reguliuoja įvairias subrendusio organizmo smegenų funkcijas.
Kalbama apie baltymą, kuris reguliuoja tinkamą neuronų jungčių vystymąsi hipokampe – smegenų srityje, atsakingoje už trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, orientaciją erdvėje. Hipokampas taip pat dalyvauja formuojantis emocijoms.
Fiziologinis stresas natūralaus gimdymo metu inicijuoja aktyvią šio baltymo gamybą hipokampe. Cezario pjūvio atvejų daugėjimas žmonijai gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Komentaras: Visa žmonijos problema ta, kad dėl savo egoizmo žiūrime į supantį pasaulį iš aukšto – kaip užkariautojai, o ne kaip partneriai. To pasekmė – gamtos sunaikinimas, genetiškai modifikuoto maisto kūrimas, nenatūralių visuomeninių ryšių užmezgimas ir kt. Krizė (kančiomis arba suvokimu) turi mus išlaisvinti iš egoistinio santykio su supančiu pasauliu ir atvesti į harmoniją su juo. Tik laikydamiesi gamtos taisyklių mes niekada nesuklysime!

Daugiau šia tema skaitykite:

Cezario pjūvis

Cezario pjūvis ir jo pasekmės

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai