Klausimas: Mano klausimas apie laiką. Galbūt nepasiekiame vienybės tik todėl, kad negalime vienu metu siekti Jo, juk asmeniškai mes jau visi giliai pajutome tokį stiprų susijungimą?
Atsakymas: Laikas – tai mūsų pasaulio trūkumas. Jei jausčiausi visiškai saugus, visiškai užtikrintas, kai nėra jokio skirtumo tarp mano nuolatinės dabartinės ir kitos būsenos, po metų, dvidešimties, po tūkstančio metų; jei nebūtų pokyčių mano būsenose, tai nebūtų laiko.
O ką reiškia „nebūtų“? Kitaip tariant, nė viena būsena nebūtų geresnė ar blogesnė už kitą. Kaip tai gali būti? – Jei aš visiškai pasitikiu Kūrėju. Tada būsenos gali keistis, bet man visai nesvarbu, kaip jos keičiasi. Tada laikas dingsta.

Iš 2012 m. rugpjūčio 19 d. 7-osios kongreso pamokos Charkove

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas greitai sustos!

Erdvė ir laikas – subjektyvūs