Pateikti Trečiadienis, 26 rugsėjo, 2012 dienos įrašai.


Niūrios ES perspektyvos

Krizė, globalizacija

Nuomonė (A. Gliuksmanas, prancūzų filosofas): Dabartinei Europos istorijai būdinga krizės pojūtis. ES – ne šalis, ne nacionalinė bendrija, joje nėra bendros kultūrinės erdvės. Europos šalys nėra panašios viena į kitą, todėl jų susiliejimas neįmanomas. Jas vienija ne priklausomybė vienai bendrijai, o visuomeninis modelis.
ES – tai gynybinis atsakas į baimę. Tačiau šiandien ES šalys jau nenori bendrai priešintis išorės grėsmėms, kiekviena nori gyventi dėl savęs, nors visos, padedant ES, siekia išgyventi kartu.
Nėra globalios perpektyvos. ES neteko egzistavimo prasmės. Jeigu ES šalys nesusivienys ir nepradės atakos bendru frontu, jos pražus. Globalizacija atneša visuotinį chaosą, o globalios policijos, kokia buvo JAV, jau nebėra.
Egzistuoja du būdai išvengti iššūkių: nusisukti tarsi jų nebūtų arba pasiduoti fatališkai minčiai, kad nieko negalima padaryti.
Europa lieka idėjų žaidimų aikštele. Tačiau mąstymą skaldo ir apsunkina niuansai, vengiama išmėginimų, ir tai atsispindi europietiškoje politikoje.
Komentaras: Pamažu aiškėja, kad išorinis susivienijimas be vidinio, kuris yra įmanomas įvedus integralųjį auklėjimą, sukelia prieštaravimus ir galiausiai tik pagreitina senosios civilizacijos formos žlugimą. Be abejonės, ES šiandien rodo pasauliui netikusį integracijos modelį, pagrįstą asmeniniais egoistiniais, o ne bendraisiais, humanistiniais tikslais. Todėl ES neturi ateities, nebent joje skubiai būtų pradėtas kultūrinis suartinimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europai gresia „prarastasis dešimtmetis“

Eurokomisijos vadovas prašo padėti pinigais, o ne patarimais

ES – naujas krizės įveikimo planas

Komentarų nėra