Pateikti rugsėjo, 2012 mėn. įrašai.


Brendimo laikas

Kabala, Platinimas

Baal Sulamas, „Metas veikti“: štai jau ilgą laiką kiekvieną dieną mane persekioja sąžinės graužatis, skatinanti išeiti iš įprastų rėmų ir sukurti fundamentalų veikalą, telkiantį tikrąsias žinias apie kabalos mokslą, ir išplatinti jį tautoje tam, kad jam padedant žmonės susipažintų su kabalos pagrindais ir deramai suprastų pačias svarbiausias bendrąsias kategorijas, jų tikrąsias formas ir pasireiškimus.
Turime suprasti, kaip sunku kabalistui išeiti iš įprastų rėmų. Juk yra griežčiausi kabalos mokslo atskleidimo apribojimai.
Netgi dabar, kai dar toli gražu ne viskas atskleista, matome: didžiąją dalį savo būties, esančios aukščiau už gyvūnų lygmenį, pagrindų žmonija įgijo iš kabalos mokslo. Skirtingais istorijos periodais įvairiais būdais kabala turtino pasaulį: per senovės graikų išminčius, per vienus ar kitus mokinius, skelbusius jos žinias. Iš čia kilo religijos: iš pradžių judaizmas, o po to – krikščionybė ir islamas. Taip Rytų tautose pasklido įvairiausi tikėjimai, kuriems pradžią davė dar Abraomas.
Galiausiai viskas kyla iš kruopelių kabalos mokslo, kuriame kalbama apie jėgas, veikiančias pasaulyje ir kreipiančias žmogų iš anksto numatyto ištaisymo link.
Remdamiesi šiomis kruopelėmis žmonės kūrė filosofines kryptis, metafizinius mokymus, teologines doktrinas ir panašiai. Vėliau tokios teorijos labai trukdydavo rasti tiesą.
Juk žmonės susipainiodavo, iš kabalos mokslo paimdami atskirus sisteminius aprašymus ir savo nuožiūra sudarydami iš jų įvairiausias koncepcijas. Taip jie stengėsi patvirtinti savo pretenzijas į tiesą bei galybę, neigdami tikrąją kabalą. Verta pasimokyti iš šių pavyzdžių: iš kabalos mokslo žmonės gauna sisteminį matymą ir paverčia jį tuo, kas jiems naudinga.
Dėl šios priežasties ir egzistavo kabalos mokslo atskleidimo draudimas. Juk jeigu Šviesa liejasi į neparuoštą indą, tai vadinama „nesubrendusiu vaisiumi“ ir neša didžiules nelaimes tiek pasaulio tautoms, tiek ir Izraelio tautai. Tautoms tai trukdo pažinti tiesą, o Izraelio tautai užtraukia neapykantą ir atitolina ją nuo ištaisymo.
Dėl to išminčiai buvo itin atsargūs ir slėpė kabalos mokslą. Net jeigu žmogus girdėdavo apie ją, nieko negalėjo apie ją sužinoti. Tik per pastaruosius 30 metų kabalos knygos užėmė savo vietą parduotuvių lentynose, bet ir tai ne visur. O anksčiau tokių knygų tiesiog neįmanoma buvo rasti.
Be to, potencialiems mokiniams kabalistai sudarydavo sunkias sąlygas ir net skleisdavo negatyvius gandus, norėdami neprileisti žydų tautos prie kabalos mokslo. Juk jeigu žmogus nėra tam skirtas, nedega tikru noru, tai jam dar negalima siekti šios išminties. Iš pradžių jis turi užbaigti tam tikrus vystymosi etapus. Juk visi mes – bendro noro, kuris palaipsniui bręsta, dalys.
Ir tik šiandien atėjo laikas, kai bijoti nebėra ko. Atvirkščiai, mes turime platinti kabalos mokslą, t. y. veikti priešingais metodais.
Iš esmės Baal Sulamas buvo pirmasis kabalistas, atskleidęs ši mokslą masėms. Jis paruošė daugybę informacijos, skirtos plačiajai auditorijai, įskaitant laikraštį „Tauta“ ir įvairius straipsnius. Kas žino, kiek apmastymų, nerimo bei pastangų jam tai kainavo, kai dar Varšuvoje praeito amžiaus pradžioje jis nusprendė, kad nėra kitos išeities ir reikia kreiptis į visus.

Iš 2012 m. rugpjūčio 23 d. pamokos pagal straipsnį „Metas veikti“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudaužytas dvasingumo atspaudas

Ar reikalinga kabala masėms?

Kas pasikeitė šiandien?

Komentarų nėra

Ką reiškia gerovė?

Ekonomika ir pinigai, Įvairūs

Pranešimas: Kaip išmatuoti gerovės lygį ir gyvenimo kokybę šalyje? JT atsižvelgia į vieno gyventojo pajamas ir vidutinę gyvenimo trukmę. Butano karalystėje matuojamas ne turtas, o teisingumas, harmonija ir dvasinis gyvenimas. Australijoje sugalvojo „geros nuotaikos indeksą“. Vokietija bando susikurti „augimo, gerovės, gyvenimo kokybės“ indeksą.
BVP – tai visų prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje, rinkos vertė, jos ekonominio augimo, bet ne gyvenimo kokybės rodiklis.
Gerovė – tai gyvenimas be finansinių rūpesčių, gera sveikata, pasitikėjimas rytojumi. Tai – gerovė asmeninė.
O kaip visuomeninė? Svarbiausias socialinės gerovės ženklas – gyventi taikoje su savo aplinka, su šeima ir artimaisiais, galimybė atvirai reikšti savo nuomonę, gyventi tolerantiškoje visuomenėje, saugomam supančios aplinkos.
Žmonės tikisi ne tiek ekonominio augimo, kiek pasitikėjimo rytojumi, darbo vietų išsaugojimo, stabilių pajamų, santaupų, geros medicininės priežiūros, pakankamos pensijos.
Komentaras: Tik egzistavimas visuomenėje: a) tolygaus racionalaus paskirstymo (atsižvelgiant į kiekvieno poreikius), gyvenant viename visiems priimtiname lygyje, dėl kūno egzistavimo ir b) sielos pripildymo, susivienijus Aukščiausiojo vienybės pojūtyje – suteiks galimybę pripildyti visus žmogaus – kūno ir sielos – troškimus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Laimei reikia pagarbos, o ne pinigų

Pasirinkimo paradoksas

Komentarų nėra

Ateities šeimos etalonas

Filmai, klipai, Vyras ir moteris

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Nesijaudinkite, viskas vyksta pagal kūrimo programą

Dvasinis darbas, Kūrėjas

Iš Baal Sulamo laiško Nr. 52: Šaukitės Kūrėjo, nes Jis šalia“, t. y., kai šaukiatės Kūrėjo, kad Jis priartintų jus prie savęs, žinokite, kad Jis jau yra jums artimas, juk jei tai būtų ne taip, Jo nešauktumėte.
Jei žmogui nubunda koks nors noras, vadinasi, Kūrėjas jį davė. Norai gali būti jaučiami kaip dėkingumas, prašymas ar skundas, nepasitenkinimas. Ką bejaustų žmogus, šis jausmas visada ateina iš Kūrėjo. Žmogaus užduotis – tik suprasti, kad šis noras kyla ne iš jo paties.
Net žodžiai, kuriais jis dabar savyje, savo širdyje kreipiasi į Kūrėją – taip pat pasiųsti Kūrėjo. Žmogus čia nedaro jokio savarankiško veiksmo. Juk Šviesa, pažadindama norą, nustato ir jo reakciją į save.
Kai žmogui atrodo, kad Kūrėjas atsako jam į maldą, prašymą – tai vėl Šviesos įtaka naujai sukurtam norui, su kuriuo Ji vėl dirba, kad sukeltų tam tikrą žmogaus reakciją. Taip viskas vyksta žingsnis po žingsnio pagal kūrimo programą ir procesą, kurį turime būtinai išgyventi.
Iš žmogaus gi tereikalaujama, kad nepaisydamas visko, kas vyksta, suprastų, kad yra įtrauktas į Kūrėjo darbą, į Šviesos darbą su juo, su jo indu, noru. Žmogaus vienintelis indėlis į šį procesą – suvokti tai, kad viską daro Kūrėjas. Tereikia vien tik prisijungti prie to, kas vyksta, sutikti, užsimanyti Jo iki tokio laipsnio, kad būtų iš anksto pasiruošęs visiems šiems veiksmams. Tai reikš, kad žmogus yra susiliejęs su Kūrėju.

Iš 2012 m. rugpjūčio 23 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas aš?

Kūrimo programa

Savęs pačių „atnaujinimas“

Komentarų nėra

Teisinga grupė

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kaip arba kame pasireiškia, atsiskleidžia davimo savybė grupėje: mintyse, veiksmuose, bendrame darbe, pojūčiuose? Ar galėtumėte nusakyti pojūčius žmogaus, esančio ištaisytoje grupėje, kurioje yra atsiskleidusi davimo savybė?
Atsakymas: Grupė yra teisingos būsenos, jeigu ji kiekvieną akimirką atranda savyje jėgų išsitiesinti davimo savybės link. T. y. grupėje visada vyksta nuopuoliai, pakilimai, skirtingiems žmonėms skirtingu metu, tačiau visada yra galimybė įsikibti į ką nors iš draugų, ištraukti save, ir tokiu būdu du trys iš jų jau ištraukia kitus.
Jūsų valtis sudužo? Tačiau šioje pusiau suirusioje valtyje liko vienas žmogus, ir jis išgelbsti visus kitus. Tai vadinama teisinga grupe.
Jeigu jūs taip veikiate, tai aiškiai artėjate tikslo link, ir tuomet jums viskas bus gerai.

Iš 2012 m. rugpjūčio 17 d. Charkovo kongreso 3-iosios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Tu nepatikėsi, kokia tai grupė

Vienijimasis it sugniaužtas kumštis

Draugavo du draugai

Komentarų nėra

Svarbiausia – pagreitinti tempą!

Dvasinis darbas, Grupė

Mes turime sukurti sistemas, kurios nuolat žadintų grupę. Pasakyta, kad savo greičiu į priekį judantis žmogus skiriasi nuo žmogaus, judančio tarsi iš išorės žadinamas gyvūnas, tuo, jog greitina savo vystymosi tempą – kiek pulsavimų kas akimirką apdoroja, kiek pažengia, kiek žingsnių per minutę žengia. Taigi mūsų užduotis yra vien tik budinti save visais įmanomais būdais.
Kaip sako Rabašas, jeigu dabar tau kas nors sušuks, kad namas dega, tu nesėdėsi, vangiai linguodamas galvą, nesnausi dar kelių minučių. Tu pašoksi ir nulėksi gelbėti.
Suprantama, ši būsena mums atrodo nereali. Kodėl? Todėl, kad tai priklauso nuo aplinkos. Aplinka rami ir netgi jeigu aš noriu prabusti, ateinu čia ir užmiegu. Ką darysi… Aš negaliu pasipriešinti šiai atmosferai.
Taigi viskas priklauso nuo aplinkos – kaip žmogus prabus. Jeigu jis neprabus, tai judės įprastiniu keliu, savo laiku (beito). Visas mūsų tobulėjimas – tai tempo greitinimas. Būsenos yra numatytos kiekvienam žmogui, jos nebus pakeistos. Pasikeitimas įvyksta dėl žmogaus pasiruošimo. Juk būsena – tai rešimo (informacinio geno) atskleidimas. Jeigu rešimo atsiskleidžia ir aš jį noriu realizuoti, pakilti, jį paversti pakopa, tai turiu būti tam pasiruošęs. O jeigu nesu pasiruošęs, tai atsiskleidęs rešimo tik nuleidžia mane, atitolina. Tuomet kitą kartą man teks žengti du žingsnius, trečią kartą – tris, ir taip kiekvieną kartą aš vis labiau tolsiu ir atsiliksiu.
Tas pats ir dėl viso pasaulio, juk į kitus žmones neatsižvelgiama. Jeigu jie nebuvo dvasiškai sužadinti, neįgijo taško širdyje, gebėjimo pagreitinti savo vystymąsi, tai kaip jie atsilieps, kam juos žadinti? Todėl juos veikia bendras švytėjimas, sukeliantis krizę, įvairiausias problemas ir nelaimes – kiekvienoje tautoje, kiekvienoje žmonijos dalyje, taip pat ir kiekvieno žmogaus asmeniniame gyvenime. Tai nėra vadinama asmeniniu valdymu. Asmeninis valdymas pasireiškia tada, kai yra ryšys tarp žmogaus ir Kūrėjo.

Iš 2012 m. rugpjūčio12 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išmatuoti pagreitį dvasiniame pasaulyje

Unikalus šansas pagreitinti laiką

Kilti šviesos greičiu

Komentarų nėra

Rimtas žaidimas

Filmai, klipai

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Bankininkai: rinkos žlugimas per keletą savaičių

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas: Stambiųjų Europos bankų skolų draudimas pasiekė lygį, didesnį nei tas, kuriam esant žlugo JAV finansų grupės prieš trejus metus. Likvidumo stoka kelia problemų bankams. Kyla lygiai toks pats jausmas kaip per įvykius 2008 metais.
Komentaras: Kol pasaulis neatsisakys konkurencijos, krizė nesibaigs. Bankrotai nušluos nereikalingas įmones, pasaulis atsikratys neracionalios gamybos ir paslaugų.
Kol sistema nepajudės integracijos, susivienijimo link – nieko, išskyrus blogį, neįvyks, o blogis vyks, kad priverstų mus pasikeisti, sukurti tarpusavį susijusią visuomenę, kurioje žmonės laiduoja vienas už kitą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis skolose

Holistinis požiūris

Europai gresia „prarastasis dešimtmetis“

Komentarų nėra

Priežasčių skyryboms nėra

Vyras ir moteris

Klausimas: Jeigu vyras ir žmona studijuoja kabalą, tačiau jų santuoka yra ant skyrybų slenksčio – tai tik jų ar grupės problema? Kaip grupė turi į tai reaguoti: būti bešališka ar kažkaip bandyti išsaugoti šeimą?
Atsakymas: Asmeniškai aš manau, kad šeimoje negali būti rimtų priežasčių skyryboms.
Nors aš su savo žmona daugiau nei 40 metų nugyvenau labai nelengvai ir neteisingai, padariau daug klaidų, vis tiek neįsivaizduoju, kam žmogui reikia skirtis. Neįsivaizduoju! Kadangi iš anksto žinau, kad jokių pokyčių kitoje šeimoje taip pat nebus – viskas priklauso nuo tavęs.
Problema – kai abu skiriasi ir abu yra grupėje. Reikia, žinoma, bandyti išsaugoti šeimą, bandyti pakylėti juos aukščiau jų egoizmo, įpareigoti juos dirbti kiekvieną su savimi ir tarpusavyje. Aš manau, kad tai įmanoma, jeigu jie rimti žmonės ir iš tikrųjų eina tikslo link, o ne užsiima kažkokiais mažmožiais, jeigu jų tikslas yra aukščiau visų egoistinių principų, kai vienas šoka prieš kitą su savo problemomis.
Tačiau jeigu ilgus metus jie nuolat nesutaria, nežinau, dėl kokių priežasčių, nors manau, kad praktiškai tokių priežasčių negali būti, – tada reikia padėti jiems tyliai, ramiai išsiskirti. Tačiau tai – problema, kadangi lieka vaikai, o kiekvienas iš jų sukuria naują šeimą.
Tai didelė tragedija grupei, didžiulė pusiausvyros netektis – tarsi valtis prarastų pusiausvyrą ir ją pradėtų siūbuoti į šalis. Tai nuolatinių grupės problemų šaltinis. Gaila tų bičiulių, kurie taip elgiasi.
Tačiau tam tikrais atvejais aš jiems netgi pasakyčiau: „Jeigu jūs skiriatės, tai jums ne vieta grupėje. Eikite, darykite ką norite.“ Kadangi, jeigu jie abu pasiliks grupėje, tai visada kels problemų, visi nuolat jaus tarpusavyje ne dvasinį ryšį, o kažkokias žemiškas problemas, kurios visą laiką suksis kasdienybės lygyje.
Reikia stengtis visais įmanomais būdais, netgi grasinant pašalinimu iš grupės, to išvengti. Būtina stengtis pakilti, juk jūs kaip grupė, be abejonių, galite šito pasiekti. Pabandykite surengti porą gerų seminarų, susitikimų vienybės tema, pakylėti juos šiek tiek aukščiau savo problemų.
Aš nemanau, kad žemiškajame lygmenyje yra svarių problemų ir priežasčių, dėl kurių verta skirtis.

Iš 2012 m. rugpjūčio 17 d. 4-osios Charkovo kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Šeima ir kabala

Šeimyniniai santykiai

Vyras ir moteris: būti ar nebūti kartu?

Komentarų nėra

Išjausti visas pasaulio baimes

Krizė, globalizacija, Pasaulio problemos

Dabartinė pasaulio būsena daug baisesnė nei ją jaučiame, matome ir žinome. Visiškai teisinga, kad mums apie ją nepasakojama, kadangi politikai, ekonomistai nenori, kad kiltų panika. Jie negali atsakyti į klausimą apie krizę? Nėra atsakymo – nieko nepadarysi. Kam be reikalo panikuoti? Ir jie teisūs.
Bet mums reikia įsivaizduoti žmones, kurie kenčia bado, sausros, šalčio baimę, kuri nenuspėjamai slenka artyn iš visų pusių. Mums reikia bandyti įkvėpti visas gyvūnines pasaulio baimes – išgyvenimo baimes. Jos padės mums susitelkti ir išryškinti jėgą – supančiąją Šviesą (Or makif), kuri pereis per mus į pasaulį, ir viskas nurims. Visos šalys, visos visuomenės, visos tautos pradės bendradarbiauti, nes supras, kad tai vienintelis būdas atvesti pasaulį į pusiausvyrą, kad ne negyvoji, ne augalinė, ne gyvūninė gamta, o tik žmogus pažeidžia harmoniją, ir visa kita pažeidžiama dėl jo egoistinių veiksmų.
Mums trūksta nervinio virpulio, trūksta vidinės isterijos. Su ja būtų lengviau.
Bėda, kad mes atsijungiame nuo šio pasaulio ir bandome kažkur savo aukštesnėse sferose rasti ramų kampelį. Tai negerai. Būtina elgtis priešingai – rasti, iš vienos pusės, tikslo svarbą, o iš kitos pusės, vidines baimes, juk mūsų egoizmas maitinasi tik tuo. Baimė ir tikslo svarba – tai dvi galingos jėgos, kurios stumia mus iš nugaros (baimė) ir vilioja pirmyn (tikslo svarba). Jos mums padės susivienyti.
Būtina spausti save, kad pabandytume sugerti visus neigiamus pasaulio pojūčius, iškilusius dėl krizės, ir paverstume juos mūsų vystymosi jėga. Juk vystymasis vyksta  pagal dėsnį „neigti neigimą“. Kol mes jaučiamės daugmaž normaliai, nepasieksime kitos būsenos. Tik kančios ar tikslo svarba, kai kenčiu nuo to, kad jos nejaučiu, verčia mus eiti.
Egzistuoja du kančių tipai: kančia dėl trūkumo ir kančia dėl dar neišsipildžiusios meilės pojūčio.

Iš 2012 m. rugpjūčio 18 d. pokalbio prieš Charkovo kongresą

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis

Peizažas pro greitojo traukinio langą

Pakeisi save – pakeisi visuomenę

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »