Pateikti Trečiadienis, 24 spalio, 2012 dienos įrašai.


Pertvara kelyje į davimą

Dvasinis darbas, Kūrėjas

Kūrėjas sutvėrė norą mėgautis, esantį Begalybės pasaulyje – vienintelį kūrinį, „sutvertą iš nieko“ ir susiliejusį su Kūrėju. Taip tai atrodo iš Kūrėjo pozicijos.
Po to ypatingais veiksmais Kūrėjas jėga atskyrė nuo savęs šį kūrinį, ir tarp jų atsirado pertvara, skirianti šias dvi savybes: gavimo ir davimo. Dabar jas skiria 125 pakopos, o kūrinys – tai tarytum nuo kūno atskirtas organas, kuris prarado savo jautrumą.
Todėl nejaučiame, ką reiškia ryšys su Kūrėju, esame atskirti nuo Jo kaip organas nuo kūno, ir jeigu žmogaus nepažadintų iš aukščiau, tai niekada apie tai negalvotų, o gyventų kaip visi gyvūnai.
Žmogus – tai būtent tas mumyse pabundantis aukštesniojo siekis, noras tapti panašiam į Kūrėją, susijusiam su Juo. Be šio pabudimo liekame negyvojoje, augalinėje arba gyvūninėje vystymosi pakopoje. Žmogaus pakopą lemia tai, kad mes patys siekiame Kūrėjo. Tada šį lygmenį galima pavadinti žmogiškuoju, nes Adam (žmogus) reiškia „panašų“ (dome) į Kūrėją.
Šis pabudimas vadinamas „tašku širdyje“ ir leidžia mums vadintis Izraeliu – žmogumi, turinčiu siekį „tiesiai į Kūrėją“. Tokiam žmogui skirtas darbas – grįžti prie Kūrėjo savo pastangomis bei pasitelkiant įvairiausius pratimus, vadinamus Tora ir priesakais. Tora – tai grąžinanti į šaltinį Šviesa, kuri veikia norą mėgautis ir paverčia jį noru duoti.
Tokie veiksmai vadinami priesakais, kurie atsiranda dėl ypatingos jėgos, vadinamos grąžinančia į šaltinį Šviesa. Šią Šviesą sudaro 613 Šviesų, veikiančių 613 norų, ištaisančių juos ir taip panaikinančių pertvarą tarp kūrinio ir Kūrėjo. Skirianti jėga virsta atvirkščia – vienybės jėga. Ji 620 kartų sustiprina tą susiliejimą, kuris buvo nuo pat pradžios iki mūsų atskyrimo Begalybės pasaulyje.

Iš 2012 m. rugsėjo 13 d. pamokos pagal straipsnį „Knygos „Zohar“ baigiamasis žodis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tik žmogus gali pajausti Kūrėją

613 priesakų – tai 613 jūsų norų!

Prisilietimas prie amžinybės

Komentarų nėra