Pateikti Sekmadienis, 11 lapkričio, 2012 dienos įrašai.


Beribio prisipildymo stebuklas

Realybės suvokimas

Klausimas. Bet kuri sistema turi turėti ribas. Jei Visata ribų neturi, tai kur čia aš?
Atsakymas. Ribos egzistuoja tik mano sąmonėje ir daugiau niekur! Kai aš į save įtraukiu absoliučiai visus, laikoma, kad pasiekiu begalybę. Ką reiškia begalybė? Begalybė – tai realizacija absoliučiai visų manyje esančių savybių. T. y. begalybė pasireiškia tuomet, kai aš su visomis kitomis būtybėmis esu pastoviame ir absoliučiame vieningume. Aš įtraukiu į save visus, gyvenu visuose.
Klausimas. Ar čia turimas omenyje nefizinis lygmuo?
Atsakymas. Koks skirtumas tarp fizinio ir kokio nors kito lygmens? O kaip dabar gyvenu? Šis pasaulis yra manyje, mano pojūčiuose. Jei pašalinsime lytėjimo pojūčius, tai nieko nelieka. Ar pasaulis tada egzistuoja? Kas man gali pasakyti, kad jis egzistuoja?
Todėl, kai žmogus įtraukia į save viską, jis pasiekia būseną, vadinamą „begalybės pasauliu“. Tai yra pati tobuliausia būsena.
Čia vėl grįžtame į būseną „uždara sistema“, kuri yra sfera, ratas. Apvali sistema, įtraukianti į save absoliučiai visus trikdžius, kurie gali joje iškilti, yra tobula.
Replika. Jūs vartojate terminus „sfera“ ir „ratas“, o jie visada turi ribojantį paviršių.
Atsakymas. Tai ne ribojanti sistema, o atvirkščiai, įtraukianti į save absoliučiai viską. Išorėje nieko nėra! Tai ne ribojimas, nes aš sujungtas absoliučiai su visais. Jei aš turėsiu norą prisipildyti stikline vandens ir jį išgersiu – ar pilnai prisipildysiu? Ar dar liks koks nors pojūtis, kad yra kažkas išorėje?
Replika. Jei noro dydis atitinka stiklinę, tai ne.
Atsakymas. Taip pat yra ir su viskuo. Tai yra, mes turime pasiekti aukščiausią savo vystymosi tašką, ir ši būsena bus vadinama begalybe, kitais žodžiais tariant, beribe.
Replika. Pats didžiausias noras ir pats didžiausias prisipildymas?
Atsakymas. Tai gali būti ir dešimt gramų, tačiau kai noras visiškai realizuojamas, tai ir yra begalybė – be galo, niekas manęs neriboja. O kas yra už to? Viso labo dešimt gramų. O aš nežinau, nebeturiu pojūčių, nebeturiu jokių poreikių. Aš nematau, kas yra už to. Toks esu sukurtas, taip sutvarkyti mano protas ir norai, kad nieko kita įsivaizduoti negaliu.
Klausimas. Jūs kalbėjote, kad tą sekundę, kai noras visiškai prisipildo, jis dingsta. Tai begalinė norų mirtis?
Atsakymas. Kalbama ne apie mano asmeninį norą, kuris neutralizuojamas prisipildymu. Tarkime, užsimaniau 200 gramų kavos, išgėriau ją, ir noras dingo, dingo mėgavimasis.
Jei aš įtrauktas į milijardus kitų žmonių, tai šie mūsų norai yra bendri, jie perpilami iš vieno į kitą, nuolat didėja vienas kito sąskaita. Tai nuolat kintanti dinaminė sistema, kuri gyvena amžinai. Ji visavertė ir absoliuti, būtent todėl, kad visiškai remiasi tarpusavio įsitraukimu. Tai ir yra analoginė sistema. Tai – stebuklas, kurio mūsų pasaulyje nėra.

Iš 2012 liepos 3 d. laidos „Integralus pasaulis. Integralios visuomenės formulė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniame gyvenime malonumas nedingsta

Pasaulis aplinkui – tai aš per didinamąjį stiklą

Vidinis regėjimas ir jėgų pasaulis

Komentarų nėra

Ko tėvai moko vaikus?

Auklėjimas, vaikai, Filmai, klipai

Russian video clip

Komentarų nėra