Nepakeliama netektis

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Ekskursijos Sankt Peterburge metu sužinojau, kad iš trylikos Petro I vaikų dvylika nesulaukė brandaus amžiaus. Vis dėlto jis kažkaip susitvarkydavo su šiomis būsenomis. Mūsų laikais daugelis vaiko netekusių žmonių pasirengę tiesiog nusižudyti. Kodėl šiuolaikinis žmogus nesugeba atlaikyti įprastų, normalių likimo išbandymų?
Atsakymas. Žmogui jo vaikas – tai didžiulė malonumo sistema. Tai jo tąsa, kažkas labai artimo, brangaus, tai, kas nuolat saugo, šildo, kreipia pirmyn – žmogus mato, dėl ko verta gyventi. Rūpinimasis vaiku suteikia žmogui labai daug gerų pojūčių, įlieja į jį didžiulį kiekį išorinių ir vidinių jėgų. Todėl vaiko netektis sukelia dideles kančias.
O koks iš tikrųjų skirtumas, ar vaikas mirė dabar, ar mirs po 50-60 metų? Šiaip mums aišku, kad yra kažkokia aukštesnioji valia, kažkokia bloga lemtis. Deja, žmogus negali su tuo apsiprasti, nesugeba to išgyventi.
Išeitis tik viena: nukreipti dėmesį į išorinį lauką, kitaip tariant, į geranoriškumą ir davimą platesniam žmonių ratui. Tai žmogų palaikys. Neretai vaiko netekę žmonės pradeda užsiiminėti labdara, savitarpio pagalba, davimu ir t. t. Kitaip sakant, jie pradeda ieškoti, į ką galėtų nukreipti savo meilę – visa tai, ką jautė vaikui.
Reikia padėti jiems rasti tą objektą, tą užsiėmimą, kad jie tokiu būdu galėtų atgaivinti savo gyvenimą.

Iš 2012 m. rugsėjo 24 d. laidos „Socialinės aplinkos formavimas“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.