Pateikti Antradienis, 20 lapkričio, 2012 dienos įrašai.


Šviesos trupinėlis menamame pasaulyje

Kabala

Baal Sulamas, „Šamati“, trečiasis straipsnis, „Dvasinio suvokimo esmė“: Kadangi noras gauti vadinamas „kūriniu“ ir „naujove“, būtent nuo šios akimirkos, kai šiame nore atsiranda suvokimas, galime svarstyti jo supratimo detales. Juk tai jau reiškia santykius tarp Aukštesniosios Šviesos ir noro bei vadinama „Šviesa ir indas“.
Klausimas: Kas yra Šviesa?
Atsakymas: Tavyje kažkas bunda – ypatingas, nepaprastas reiškinys. Ir jį tu vadini „Šviesa“. Kai Ji ateina, tu žinai, kad būtent taip Ji vadinasi.
Bet dabar tu neturi tinkamo indo, kad pajaustum šį reiškinį. Kol neįgijai dvasinio suvokimo, visi tavo troškimai susiję tik su asmenine nauda: „ Viskas man, kad man būtų gera, išnaudojant artimą, viskas man į naudą ir kito nenaudai“. Maždaug taip šiandien viskas veikia, todėl šiuose noruose negali jausti davimo, meilės, ryšio, vienybės, siekio išeiti į išorę reiškinio – visų tų dalykų, kurie vadinami Šviesa. Tau tai ne Šviesa, o tamsa.
Kartais tau būna tamsu ir bloga: tu jauti bejėgiškumą, nieko nenori daryti, nematai jokios prošvaistės. Taip tavyje atsiskleidžia troškimai be pašvietimo, būdingi mūsų pasauliui, – be kruopelytės Šviesos, kuri nušviestų indo tamsą.
Juk mūsų menkuose noruose gali pasireikšti tik mažas atspindys, kuris suteikia truputį gyvenimo ir malonumų. Ši kibirkštis tokia maža, kad geba prasismelkti net į gaunančiuosius, egoistinius indus. Juose aš gyvenu „negyvajame“, „augaliniame“  ir „gyvūniniame“ vystymosi lygmenyse, o „žmogaus“ pakopa yra aukščiau, ir aš nesu joje.
Ten yra gavimo ir davimo norai, kurie atsiskleis manyje, prieštaraudami vienas kitam. Kairiojoje linijoje yra blogio pradas, tikrasis egoizmas, kuris pasireiškia, jei aš noriu jungtis su kitais ir to siekiu. Tuomet aš pritraukiu grąžinančią į šaltinį Šviesą, o kartu stengiuosi įgyti gerąją jėgą, gerąjį pradą ir dirbu tarp dviejų pradų – viduriniojoje linijoje. Ji ir vadinama „Žmogumi“ (Adam).
Bet kol kas aš esu gyvūninėje vystymosi pakopoje, savo mažojo egoizmo valdžioje ir gaunu „subtilų švytėjimą“ į indą, kuris sudarytas iš trijų pirmųjų lygių troškimų. Žvelgiant iš dvasinio taško, tai apskritai nelaikoma gyvenimu, egzistavimu. Dėl to visas mūsų pasaulis vadinamas menamu – jis egzistuoja tarsi juokais, žemiau tikrųjų pojūčių slenksčio.

Iš 2012 m. spalio 12 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa – tai labai paprasta!

Kas Šviesos? Mes paskui jus!

Davimo srovė

Komentarų nėra