Pateikti Penktadienis, 30 lapkričio, 2012 dienos įrašai.


Jeigu norime pagaliau gimti

Krizė, globalizacija

Yra tiksli programa, kurią turime įgyvendinti papunkčiui, o mes neskubame, juk tai sunku ir nemalonu. Daug maloniau manyti, kad ir taip judame pirmyn, kad viskas gerai. Truputį jaudinamės, kad nepakankamai greitai judame ir mažai prisipildome, bet to dar negalima vadinti dvasinio gimimo būsena.
Jeigu norime pagaliau gimti, turime žinoti, kad bendros pasaulinės grupės ir kiekvieno iš mūsų būsena yra nepaprastai įtempta, sudėtinga ir pavojinga.
Tą patį galima pasakyti apie Izraelio tautos būseną Izraelio žemėje, perspėja Baal Sulamas. Jis kviečia žmones susivienyti, kad išvengtų kančių. Tai iš tikrųjų leidžia lengviau pereiti sunkias būsenas. Tai tarsi gimdymas šiuolaikinėje ligoninėje, lyginant su gimdymais prieš 100–500 metų, kurie dažnai baigdavosi ir naujagimio, ir motinos mirtimi. Tada gimdymas buvo labai pavojingas išbandymas, nors žmonės buvo daug artimesni gamtai ir nebūdavo tokių didelių komplikacijų kaip šiandien.
Kad ir kaip norėtume pasaldinti žmonėms šį pereinamąjį laikotarpį, kiek su jais bedirbtume, jiems vis tiek teks patirti sunkių būsenų, kad priartėtų prie savo dvasinio gimimo. Teks atlaikyti didžiulį spaudimą. Pasistūmėti mums padės  Achmadinedžadas ir kiti nedraugai, kurie bendrai vadinami Faraonu.
Bet žmonių atžvilgiu mūsų grupė turi elgtis kaip Mozė: aiškinti, kas vyksta, kodėl ir ką su tuo daryti. Turime išaiškinti žmonėms, kad smūgiai patenka į mus ne per Israel savybę, o per slypintį mumyse Faraoną. Bausmės, skirtos Faraonui, nusileidžia į esantį mumyse Egiptą. Izraelis mūsų viduje toliau puikiai gyvena Gošen žemėje, nejausdamas jokio trūkumo.
Svarbiausia suprasti, kad gimstant mums teks pereiti per labai slegiantį, pavojingą ir ypatingai nemalonų tašką. Pro jį teks praeiti Izraelio žmonėms ir visam pasauliui. Visiems teks pasijausti  grėsmingoje padėtyje, tiesiog tarp gyvenimo ir mirties. Be šito neįmanoma gimti! Be šio spaudimo žmogus negali atsiskirti nuo savo egoizmo ir gimti perėjimui iš vieno pasaulio į kitą.
Šį kritinį tašką teks dabar pereiti visiems, visi prie jo artinasi. Mes tarsi judame vamzdžiu, kuris vis siaurėja, kol galiausiai susitraukia į tašką. Per šį tašką ir reikia pereiti, kad egoizmas liktų čia, šioje pusėje. Tiek, kiek gali susijungti su kitais, tarsi tikrai būtum pasirengęs tai priimti, tu prasiskverbi su savo kibirkštimi pro šią skylutę į dvasinį pasaulį.
Į šią ypatingai sunkią būseną mums reikia žvelgti kaip į pačią nuostabiausią ir trokštamiausią. Labai svarbus aplinkos poveikis, – ji padės paaiškinti kiekvienam iš mūsų ir visam pasauliui, kad „Nieko nėra išskyrus Aukštesniąją jėgą“, ir viskas valdoma iš vieno šaltinio.
Todėl mums reikia matyti, kaip tokie nedraugai kaip Achmadinedžadas, iš tikrųjų padeda mums, kaip parašyta, kad „Faraonas priartino Izraelio sūnus prie Kūrėjo“. Bet taip yra tik tada, kai mes susitapatiname su Izraelio sūnumis, o ne su egiptiečiais. Tuomet pradedame suprasti šį procesą ir aktyviai dirbti, suprasdami, kad mūsų rankose yra visos darbo priemonės.

Iš 2012 m. spalio 19 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tabletė“ nuo teroro aktų ir karų

Apsisupk gerumu

Gelbstintis laidavimo skėtis

Komentarų nėra