Pateikti Sekmadienis, 2 gruodžio, 2012 dienos įrašai.


Mylėti iš įpročio?

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Ar nuolatos treniruojantis meilė artimui gali tapti įpročiu?
Atsakymas: Viskas priklauso nuo apibrėžimo – ką laikysime meile artimui? Jeigu už ją gerai mokėtų, tai kodėl gi ne? Už atlygį aš pasiruošęs ir padirbėti. Aš netgi galiu rūpintis artimais savanoriškai, jeigu turėsiu iš to naudos, nebūtinai finansinės, o kokios nors kitokios, pavyzdžiui, būsiu gerbiamas. Veikia ir savigarba: tegul apie mano „gerumą“ niekas nežino – tokios rūšies kuklumas gali pažadinti dar didesni išdidumą.
Reikia atsiminti: tikroji analizė vyksta, padedant grąžinančiai į šaltinį Šviesai. Jeigu imsiu veikti savo nuožiūra, man atsivers tūkstančiai galimybių nuklysti.
Savo laiku Abraomas kai kuriems savo mokiniams padalino tokias dovanas: „Jeigu norite – prašau, skleiskite meilę be grąžinančios į šaltinį Šviesos. Būkite geručiai, gerai elkitės vienas su kitu. Iki pasimatymo“. Tačiau tikrąją gailestingumo savybę (hesed) iš dvasinių sfirų gali priimti tik maža grupė, kurią Abraomas ir pasiėmė kartu.
Turime suprasti, kad jei jau žengti pirmyn, tai ne patiems ir ne savo nuožiūra. Būtent grąžinanti į šaltinį Šviesa turi vėl ir vėl parodyti kelią. Žengiu žingsnį pirmyn tik tada, kai ji (Šviesa) nurodo man kelią – nušviečia arba, atvirkščiai, užtemdo jį. Tai jau nesvarbu. Svarbiausia neveikti vienam, vadovaujantis savo logika.
Klausimas: Galbūt ne vieni, o kartu, grupėje, galime „pamėgti“ rūpintis draugais?
Atsakymas: Teisingoje grupėje – niekada. Atvirkščiai, pamatysite, kad po kiekvieno pakilimo ateina dar didesnis nuopuolis. Koks ten įprotis, kelyje tavęs laukia toks blaškymas, jog dėl vykstančių sukrėtimų pamirši vakarykštę dieną…

Iš 2012 m. spalio 10 d. pamokos pagal knygą „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Meilė artimui“ – tai paprasta!

Tikslus nusitaikymas

Persikelti į savo artimąjį

Komentarų nėra