Vietoje raketų – rožės

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

Klausimas. Ką daryti, jeigu pastangų rezultatas yra neigiamas? Pavyzdžiui, rinkimus Amerikoje laimi ne pats draugiškiausias Izraeliui prezidentas. Arba namuose žmona nenuolaidžiauja. Kodėl Kūrėjas nepastumia mūsų pirmyn geruoju keliu?
Atsakymas. O kodėl tu manai, kad šis kelias nėra geras? Taip, mūsų laukia ketveri labai sudėtingi metai – pažadu. Izraelis nebegaus iš JAV finansinės ir karinės pagalbos, o su kaimynais kils vis naujų problemų. Ir politikai čia niekuo dėti – viskas kyla iš Kūrėjo. Bet tai pasireiškia per tam tikrą valstybę.
Pavyzdžiui, ar gali Turkija ar Egiptas, apskritai bet kuri valstybė, veikti be JAV leidimo? Argi neaišku, iš kur vėjas pučia? Galiausiai visi žiūri į viršų, į Ameriką: leidžia ji ar neleidžia daryti kažką prieš Izraelį? Ir jeigu leidžia – tai daro.
Taip viskas ir vyks. Kodėl?
Kūrėjas tarė Mozei: „Eikime pas Faraoną, nes Aš sukietinau jo širdį.“ Kad ir kiek melstumėmės, kad ir kiek šauktume, kad ir kokias nuostabias pastangas dėtume kelyje į galutinį išsitaisymą, kol neatsivers visas indas, visa taurė, mūsų laukia vis sunkesnės, aštresnės, problemiškesnės ir grėsmingesnės būsenos.
O aš savo ruožtu turiu siekti gėrio, veikti ir vesti visą pasaulį ta linkme, padėdamas visiems, pastūmėdamas visus geresnių įvykių vystymosi link ir melsdamasis už tai, kad eitume gėrio keliu. O jeigu atsiskleidžia sunkūs dalykai, vadinasi, aš dar nepridėjau visų savo pastangų.
Klausimas. Bet aš nenoriu šių sunkių dalykų, šių „Egipto bausmių“…
Atsakymas. Gerai. Tada paprašyk kaip reikiant, padirbėk su tuo stipriai, kiek tik turi jėgų. Tada dešimt bausmių pajausi kitaip – ir blogąjį angelą paversi geru.
Klausimas. Bet argi mes nepakankamai stengiamės, kad patys lemtumėme trukmę?
Atsakymas. Ne. Tu nežinai, kokį norą, kokį poreikį turi atskleisti. Sakykime, privalai išreikšti 10 kg noro tam, kad tavyje atsiskleistų davimo savybė. Šiandien tavo šios savybės siekis sudaro 1 kg, o 9 kg noro nukreipti į savęs tenkinimą – mėgaujiesi saugumo jausmu, skaniais valgiais, pasilinksminimais, jaukumu ir t. t. O galiausiai turi pasiekti tokią būseną, kai visi 10 kg būtų skirti vien davimui, kai tau asmeniškai nieko nereikia ir net kančios nebaisios – tu jų nejauti, nes esi pasinėręs į davimą. Koks skirtumas, kas tau atsitiks, jeigu tau rūpi tik davimas?
Prie šito dar nepriėjai, tiesa? Taurė dar nepripildyta.
Klausimas. Ir vis tik noriu žinoti, kada tai įvyks. Noriu, kad jau šios pamokos pabaigoje visa tikrovė pasikeistų ir mes išvystume naują pasaulį, kuriame karaliauja harmonija, kuriame viskas yra gerai.
Atsakymas. Tai priklauso nuo tavęs. Juk „tikrovė“ – tai tavo pojūčiai. Pakeisk savo savybes ir staiga atskleisi, kad visas pasaulis – tai Begalybė, kurioje viskas ištaisyta, viskas nuostabu. Tada buvę priešai atsiųs tau rožių vietoje raketų. O po to dar paskambins, kad įsitikintų: „Brangus drauge, ar gavai šiandien mūsų dovaną?“
To paaiškinti neįmanoma, nes tu dar neparengei atitinkamų norų. Kai parengsi juos, kai sieksi davimo visu 10 kg stiprumu, tuose noruose pamatysi, kas yra tikrasis išsivadavimas. Kaip rašo Baal Sulamas straipsnyje „Tai – apie Jehudą“, išsivadavimą turi apibrėžti pats sau. Sakykime, šiandien „išsivadavimas“ tau reiškia stebėti futbolo rungtynes su alaus buteliu nuo ryto iki vakaro, kad tik mylima komanda laimėtų, ir daugiau nieko. O rytoj turi pakeisti visą save iš vidaus.
Noro parengimas nėra paprastas jo padidinimas nuo vieno kilogramo iki dešimties. Būdamas tremtyje, pradedi suprasti, kas yra nepriklausomybė ir išsivadavimas, kaip pakilti virš savęs ir pirmiausiai matyti kitų žmonių norus, kad būtent jų norų realizavimas teiktų tau malonumą. Tavo pojūčiai keičiasi, keiti save į priešingybę. Jeigu šiandien visas tavo pasaulio vaizdas susideda iš tavo paties svarbumo, tavo pranašumo kitų atžvilgiu, tai rytoj tie patys jutikliai pradeda veikti priešingai. Tai ne šiaip sau inversija iš balta į juoda, iš negatyvo į pozityvą, tai kokybinė priešingybė visomis kryptimis.
Tu klausi, kaip sukelti permainas pasaulyje. „Pasaulis“ – tai tavo suvokimas. Būtent jį ir reikia pakeisti. Mes ir stengiamės tai padaryti. Kai pasikeis suvokimas, pamatysi, kad Kūrėjas, Šchina, pripildo visą pasaulį.
Kas dėl „išorinių požymių“, tai jie veikia mus, nes esame dar neištaisyti. Norėjai Romnio, o gavai Obamą, na ir koks čia santykis su Kūrėju? Kol neišsitaisėme, kol negimėme dvasiškai, nieko kito ir nebus. Principas „eime pas Faraoną, nes Aš sukietinau jo širdį“ veikia visą tremties laikotarpį. Kitaip ir būti negali.
Vis dėlto reikia teisingai priimti tai, kas vyksta, ir tęsti kelionę toliau. Juk tai ir yra gebėjimo išsitaisyti požymis. Tai gero, teisingo judėjimo pirmyn ženklas.
Taigi vienas iš dviejų: arba ieškai lengvo gyvenimo, arba priemonių išsitaisyti. Ir jeigu tau galioja pirmasis variantas, turi moterišką, o ne vyrišką norą. Ne apie tokį požiūrį kalbame.

Iš 2012 m. lapkričio mėn. 11 d. pamokos pagal knygos „Išminties vaisiai“ įvadą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko trūksta Izraelio tautai?

Suvokimo dekoderis

Bėgimas iš savęs – į kitą

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.