Europai – Nobelio premijos rekviem

Krizė, globalizacija

Nuomonė (F. Lukjanovas, žurnalo „Rusija globalioje politikoje” vyriausiasis redaktorius). Europos Sąjungos (ES) gauta Nobelio premija stebina tuo, kad paskirta esant situacijai, kai ES klaidos grasina įtraukti visą pasaulį į recesiją. Europos integracijos istorija po Antrojo pasaulinio karo – sėkmės įveikiant destruktyvų nacionalizmą ir didžiavalstybinį lenktyniavimą, kurie du kartus 20 amžiuje pavertė kontinentą griuvėsiais, pavyzdys.
Paskutinis Europos pakilimo pikas buvo šaltojo karo pabaiga. Europa tapo moraline nugalėtoja, kurį laiką demonstravo gyvenimo lygio, stiliaus ir kokybės etaloną. Tada tikriausiai ir buvo praleista proga įteikti Europai Nobelio taikos premiją.
Dabar Nobelio premijos komiteto sprendimas atrodo kaip bandymas gelbėti skęstantįjį. Senajame pasaulyje auga nacionalizmas. Gyventojai vis mažiau supranta to, kas vyksta, prasmę. Ekonominis modelis ir vienybės principai susiduria su koncepcijos problemomis. ES globalusis vaidmuo menksta. Nėra pinigų, nėra veržlumo, nepavyksta susitarti dėl bendros pozicijos. Premija gali tapti rekviem didžiajai idėjai.
Komentaras. Susivienijimas negali būti dalinis. Lygiagrečiai su 27 šalių valstybinėmis struktūromis sukūrusi bendrą parlamentą ir kitas organizacijas, Europa susipainiojo. Vis dėlto būtent įvesti bendrą integralų Europos švietimą, galbūt su UNESCO ir Jungtinių Tautų parama, ES vadovybė gali. Ji gali palaipsniui, dalimis pripildyti auklėjamosios medžiagos visas ES struktūras, įpareigodama šią medžiagą studijuoti įmonėse, mokymo įstaigose, valstybinėse struktūrose, pasitelkdama žiniasklaidą bei aiškinamąją reklamą. Tuomet ES užsitarnautų Nobelio premiją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europos klaida

Tokia, kokia dabar, ES ateities neturi

Krizės sprendimas – pakilti aukščiau egoizmo

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>