Kaip žmogus derasi su visata

Kabala ir religija, Realybės suvokimas

Tyrimas: polinkis daryti gerus darbus stiprėja, kai jaučiamės esantys aukštesniųjų jėgų valdžioje. Mes darome ką nors gera kitam žmogui laukdami tokio paties atsako. Taip elgiasi ir gyvūnai.
Vis dėlto žmogus turi iracionalų, nesuvokiamą bruožą – jis mėgina panašiai derėtis ir su visata. Mes žadame elgtis gerai, jeigu mums artimas žmogus pasveiks po sunkios ligos. Tai primena įžadus dievams, kuriuos daro tikintieji, taigi tokiais atvejais netgi nepataisomus ateistus galima pavadinti religingais.
Komentaras: kai žmogus suvokia savo žinių, jėgų, galimybių ribotumą, jis nevalingai tampa „tikinčiuoju“, nes jaučiasi esąs nežinomybėje, priklausomas nuo nežinomų jėgų, likimo, lemties. Tokiu atveju jis pasirengęs atnašauti aukas – nusiteikęs labdarai, tarpusavio pagalbai, altruistiniams veiksmams ir tikisi atlygio iš nežinomų aukštesniųjų jėgų ir sąlygų. Tokia žmogaus potraukio į davimo veiksmus tvarka vadinama kančių keliu.
Taip šiais laikais gamta pamažu parodo mums mūsų bejėgiškumą kovojant su visa apimančia krize, palaipsniui pradedame jaustis nieko nežinantys ir bejėgiai – valdomi aukštesniųjų jėgų. Pasitikėjimas protingais valdovais dingo, visi yra sutrikę. O vis didėjant grėsmėms žmonės pasirengę pasiduoti aukštesniosioms jėgoms. Taigi priešakyje mūsų laukia religinių srovių sustiprėjimas. Kita vertus, tuo pat metu mes galėsime išgirsti apie vienintelį sprendimą – susivienijimą, nes vis labiau aiškėja, jog šią sąlygą kelia gamta.

Daugiau šia tema skaitykite:

Stabų valdžioje

Ateizmas, religija ir kabala

Gėris dėl savęs

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>