Pateikti Ketvirtadienis, 20 gruodžio, 2012 dienos įrašai.


Negalima ignoruoti draugo

Dvasinis darbas, Grupė

Pirmoji pamoka, Novosibirsko kongresas

Klausimas: Kodėl, jei žmogui duodi daugiau to, ką jis turėtų kitam perduoti, jis pasilieka tai sau ir nenori perduoti? Sakykime, žmogus paprašė manęs pagalbos. Man nesunku, aš dėl to neturiu jokios materialinės naudos. Aš padedu jam, nes jaučiu, kad pakylu dvasiškai. Bet man norisi, kad tas žmogus irgi taptų geresnis.
Atsakymas: Nesuprantu tokio reikalavimo. Tokio pas mus nėra.
Turime galvoti, kad padėdami žmogui artėjame prie Aukštesniosios jėgos, tampame panašūs į ją, kitaip tariant, duodamas kitam, aš gaunu galimybę susitapatinti su Kūrėju iki tokios būsenos, kol pajusiu pirmąją panašumo į Jį pakopą.
Dėl to reikia pridėti tam tikrą kiekį pastangų, veiksmų. Jie kaupiasi – tai akumuliuojantis procesas. Pagal akumuliacijos dydį aš pradedu jausti priešingumą: noriu, nenoriu; manyje tuo pačiu metu daugėja įvairiausių abejonių, kritikos ir taip toliau. Bet jei aš einu pirmyn teisingai ir suprantu, kad visa tai reikalinga, kad pagerintų manyje mano pastangų padėti, duoti kokybę – tada nieko ir nereikalauju.
O kam reikalauti? Man mano noras jau įgyvendintas. Apdovanojimas – tai Kūrėjo atskleidimas, savęs atskleidimas aukštesniame lygyje. Turiu tiesiog būti dėkingas žmogui, kuris suteikia man galimybę tokiu būdu veikti.
Tokį požiūrį kultivuojame grupėje, nes iš grupės galiu gauti jėgų, kad taip veikčiau, galiu gauti teisingą atsaką. Jei net vėliau šio žmogaus neapkęsiu, žiūrėsiu į jį kritiškai, – tai irgi gerai. Šiandien aš taip jį vertinsiu, rytoj jis mane ir taip toliau. Kitaip tariant, mes verdame visi kartu tuose pačiuose jausmuose: duoti-gauti, gauti-duoti.
Bet reikalauti nereikia. Jis juk padarė jums paslaugą, pasitarnavo jums objektu, kurio padedamas tapote panašesnis į Kūrėją, savo būsimą pakopą.
Viskas, ko reikia reikalauti iš draugų grupėje – laikytis grupės įstatų: ateiti, mokytis, valyti patalpas, platinti. Įstatų vykdymas – kitas reikalas.
O kitais atvejais turiu žiūrėti į kitą ne kaip į žmogų, kuris privalo pildyti tai, ką visi nutarėme, kad palaikytume mūsų konstrukcijas, o kaip į sielą, su kuria aš komunikuoju, kad abu atskleistume davimo ir gavimo savybę, savo Aukštesnįjį pasaulį. Man negalima ignoruoti draugo. Turime suprasti, kad viską, ką Kūrėjas rodo drauguose, matome Jo valia.

Iš 2012 m. gruodžio 7 d. pirmosios pamokos Novosibirsko kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus, ieškantis brolių

Paprastas atskleidimo dėsnis

Nuo egoizmo iki meilės – vienas žingsnis į viršų

Komentarų nėra