Nuomonė. Pasaulio ekonomika lengvai pasiduoda panikai ir minios sindromui: kad būtų išprovokuota rimta krizė, jau seniai pakanka gandų apie ją. Deja, ekonomistai ir politikai apsimeta, kad to nepastebi, ir visiškai rimtai samprotauja apie artėjantį eilinį krachą, taip jį ir priartindami.
Įtikinti korporacijas ir žmones, kad krizė neišvengiama, kur kas paprasčiau, nei atrodo. Neatsargūs žodžiai gali sukelti realius ekonominės veiklos dalyvių veiksmus, kurie ir išprovokuos ilgai trunkančią recesiją.
Bostono universiteto profesorius Laurence Kotlikoff taip aprašė šią problemą:
– Ekonomika gali eiti iš proto.
– Kad išprotėtų, jai nereikia objektyvių priežasčių.
– Pasitikėjimo pojūtis – tai visuomenės aukštai vertinama prekė.
Šiandien Jungtinėms Amerikos Valstijoms reikia ne panikos, o tikrų lyderių. Prezidentas ir politikai turi liautis gąsdinę gyventojus. JAV korporacijos jau aktyviai mažina investicijas ir samdomų darbuotojų skaičių.
Jeigu Kongresas taip ir nesugebės rasti išeities iš aklavietės ir recesija visgi prasidės, abi JAV partijos – respublikonai ir demokratai – tuoj pat pareikš: „O mes jus įspėjome.“
Deja, jos taip ir nesupras, jog nebandydamos sutvarkyti biudžetą pačios tapo svarbiausia recesijos priežastimi. Amerikos ekonomika ir be to ganėtinai beprotiška, jai nereikia bepročių lyderių, kurie ir toliau stiprintų jos nestabilumą.
Komentaras. Problema ta, kad naujiems ekonominiams santykiams aprašyti būtina nauja kalba, t. y. reikia kalbėti apie visišką abipusį bendradarbiavimą, protingą vartojimą, stengtis, kad gyventojai suprastų naujus (integralius) visuomenės dėsnius. Šiuos dėsnius mums diktuoja nauja mūsų raidos evoliucinė pakopa ir mes privalome jų laikytis. Delsimas veikia ne mūsų naudai, juk skirtumas tarp mūsų ir pasaulyje pasireiškiančių naujų dėsnių  didėja, ir tai bus juntama kaip besiplečianti krizė.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui gresia pavojingas nusileidimas

Kaip žlugs pasaulinė ekonomika XXI amžiuje

Artėja finalas